Tęsiasi Baltijos šalių agronomų draugystė

Užsimezgusi 1989 metais  Estijos Piarnų bei Raplų rajonų, Latvijos Kuldigos rajono bei Šiaulių ir Radviliškio rajonų  agronomų draugystė po 5 metų vėl tęsiasi. Kasmetiniai sąskrydžiai vis kitame rajone buvo nutrūkę dėl „kovido“ padarinių. Sunkus ir ilgai lauktas susitikimas įvyko šiais metais pagal eilę Latvijoje Dobeles novadoje Tervetes ir Vecausės vietovėse. Agronomai susirinko šių metų liepos pradžioje. Svečius sutiko Latvijos atstovė agronomė Anita Lešinska. Gaila, kad į agronomų sąskrydį atvyko ne visų rajonų delegacijos. Pirmas susitikimas įvyko Tervetės Agrofirmos laukuose, kur vyko „Latvijos traktordieną-2025“. Tai didžiulis renginys, kuriame pristatomos visos firmos prekiaujančios žemės ūkio technika ir padargais. Dalyvauja ir kitos organizacijos aptarnaujančios žemės ūkį, kaip pvz. bankai. Buvo firmų ir iš Lietuvos. Organizatoriai pasirūpino, kad jame nenuobodžiautų vaikai ir suaugusieji, nes vyko atrakcionai, žaidimai ir varžybos traktoriais.

Po parodos apžiūrėjimo nuvykome pas „Tervetes Vini“ savininką Sandris Laizans. Pakeliui dar aplankėme Tervetes parką, kur apžiūrėjome XII a. medinę pilį.

„Tervetes Vini“, tai šeimyninė vyninė gaminanti vyną iš savo ūkyje išaugintų vaisų ir uogų. Latvijoje įstatymai leidžia gaminti vyną iš savo šeimynos išaugintų vaisių ir uogų. Dar galima  naudoti ir gamtines uogas. Latvijos įstatymai šeimynai leidžia vyno pasigaminti iki 15 tonų per metus. Vyndarys Sandris Laizans vyną pradėjo gaminti 2009 metais, o 2014 metais įkūrė „Tervetes Vini“ įmonę. Gamina vyną ir šampanus iš savame ūkyje užaugintu obuolių, vyšnių, aviečių, juodųjų serbentų, svarainių ir rabarbarų. Gamina tik pusiau saldžius ir pusiau rūgščius vynus. Keletą metų tobulinosi Austrijoje, kad pritaikyti specialią gamybos technologiją Latvijos uogoms ir pasiekti geriausių rezultatų gerinant skonį ir aromatą.

Pagrindinis agronomų susitikimas vyko UAB “Mokymų ir tyrimų ūkis „Vecausė“. “Vecausė“ ūkis stambus žemės ūkio gamybos vienetas. Ūkiui vadovauja direktorius Indulis Ievins. Valdo virš 1700 ha žemės ūkio naudmenų. Laiko 600 melžiamų karvių ūkį, iš karvės melžiama po 12 000 litrų natūralaus (žalio) pieno per metus. Ūkyje holšteinų veislės karvė pasiekė respublikos rekordą duodama per parą vidutiniškai po 86 litrus pieno. Pieną superka Lietuvos pieno perdirbėjai. Pašarams augina 200 ha kukurūzų. Iš grūdinių daugiausiai auginama žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių ir vasarinių miežių. Turi ūkis  daržovių ir vaiskrūmių, sodo  augalų, daugiausia obelų, slyvų, kriaušių. Daugiašakis ūkis pritaikytas daugiau vietiniam vartojimui. 1991 metais įkurtame ūkyje praktiką atlieka studentai iš Latvijos gyvybės ir technologijų universiteto.

Seniai nesimatę agronomai turėjo daug apie ką padiskutuoti. Susirinkusius pasveikino Latvijos agronomų draugijos prezidentas Ringolds Arnitis. Jis papasakojo apie Latvijos agronomų draugijos veiklą. Pasidžiaugė ilgalaikiu ir vaisingu draugijos bendradarbiavimu su  Latvijos gyvybės ir technologijų universitetu. Draugija organizuoja seminarus, konferencijas, apdovanoja aktyviausius agronomus. Turi įsteigę Latvijos agronomų draugijos stipendijas.

Visi prisistatę asmenys išreiškė nuomonę apie Baltijos šalių agronomų bendradarbiavimą, apie savo šalyse esamas problemas. Vieningai džiaugėsi prasidėjusiu agronomų susitikimu po 5 metų, kuris buvo ne tik smagus, bet ir itin turiningas.

LAS Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas Alfonsas Malinauskas

LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas Alfonsas Malinauskas įteikia Latvijos agronomų draugijos pirmininkui  Ringolds Arnitis knygą „Lietuvos agronomų sąjungos šimtmečio istorija 1921-2021 metai.“

 

Agronomai prie „Xll a.Tervetes Koka Pils“

 

Sąskrydžio dalyviai prie Vecauses pilies.

 

Pasidalink

Zenonas Dabkevičius

Z. Dabkevičius Lietuvos agronomas fitopatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų cento direktorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, LMA Žemės ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius antraeilėse pareigose, Lietuvos mokslo premijos (2008 m.) laureatas, Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys (nuo 2011 m.). Mokslinio darbo kryptis – varpinių augalų grybinės ligos ir apsauga nuo jų, augalų patologija ir apsauga, mikrobiologija, augalų genetiniai ištekliai, atsinaujinantys energijos šaltiniai. Daugelio mokslinių projektų ir programų bei 13 doktorantų vadovas. Daugiau nei 200 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, 9 knygų autorius ar bendraautoris. Z. Dabkevičius yra visuomeninės profesinės LAS veiklos puoselėtojas ir rėmėjas, aktyvus LAS valdybos narys, LAS vicepirmininkas.

Zigmas Urbonas

Z. Urbonas – devintasis universiteto (akademijos) rektorius (1962–1975), žemės ūkio mokslų kandidatas. Z. Urbonas daug rašė apie tai, kiek ir kokių žemės ūkio specialistų reikia Lietuvos ūkiams ir rajonams, paskelbė darbų Lietuvos žemės ūkio aprūpinimo specialistais, cukrinių runkelių auginimo, naujų technologijų diegimo klausimais. Nepriklausomybės metais Z. Urbonas buvo žemės ūkio ministro patarėjas ryšiams su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe, Lietuvos žemės ir miškų ūkio visuomeninių ekspertų kolegijos pirmininkas. Pastaraisiais metais doc. Z. Urbonas aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos „Patirtis“ veikloje, teikia siūlymus Lietuvos valstybės institucijoms dėl kaimo bendruomenių ir šeimos ūkių tolesnio vystymo, nuolatos rūpinasi, kad būtų stiprinamas universiteto mokslinis-edukacinis potencialas.

Albinas Bakutis

A. Bakutis yra žemės ūkio kooperatyvo „Agromanija“ agronomas-technologas, LAS Šilutės r. skyriaus aktyvus narys. Visa Albino darbo istorija susijusi su agronomija, darbo organizavimo inovacijomis, naujomis technologijomis. Jis visada rodo didelę pagarbą kiekvienam darbo žmogui ir mėgsta kartoti: „Jeigu nori kažką padaryti, pakeisti, visiems geras nebūsi…“ Albinas už nuoširdų ir ilgametį darbą žemės ūkyje yra gerai žinomas ir gerbiamas Šilutės r. žemdirbių bendruomenės.

Vladas Kriaučiūnas

V. Kriaučiūnas – Kuršėnų ŽŪB pirmininko pavaduotojas, ilgalaikiu kruopščiu, sąžiningu, rezultatyviu darbu yra pavyzdys daugeliui. Ūkio laukuose yra ką pasižiūrėti ir kuo pasidžiaugti, čia kasmet rengiamos lauko dienos, garsinančios Kuršėnų bendrovę visoje šalyje. Vladas yra LAS Šiaulių r. skyriaus veiklos rėmėjas ir aktyvus narys.

Marija Alechnovič

Nuo 2010 m. iki šiol M. Alechnovič dirba Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja. Ji vadovauja skyriui, kurio svarbiausi uždaviniai – užtikrinti išaugintos ir tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos kontrolę bei pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolę. Vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių darbų – teisės aktų, susijusių su skyriui pavestų funkcijų vykdymu, projektų rengimas. M. Alechnovič skiria daug laiko juridinių ir fizinių asmenų konsultacijoms, aktyviai dalyvauju susitikimuose, seminaruose, parodose, skaito pranešimus sėklininkystės klausimais – tuo užtikrina darnią ir pažangią sėklininkystės raidą Lietuvoje. Marija yra aktyvi LAS valdybos narė.

Aldona Groblienė

A. Groblienė yra pavyzdys agronomės, kuri savo žiniomis, patirtimi ir darbais dalinosi su jaunimu, mokytojais, ikimokyklinio, pradinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogais. Aldona, dirbdama mokykloje, buvo įkūrusi kolekcinį augyną, kuris skirtas mokinių praktinėms žinioms ugdyti. Šis augynas 1997 m. buvo pripažintas geriausiu tarp Pietų Lietuvos profesinių mokyklų. A. Groblienė aktyvi LAS Varėnos r. skyriaus narė, pirmininkė.

Angelė Raulušaitienė

A. Raulušaitienės pasirinkimas būti agronome nebuvo atsitiktinis – iš tėvų ji išmoko mylėti žemę, gamtą. Angelė agronomines žinias sėkmingai pritaiko ir kaimo turizmo versle, aktyviai dalyvauja LAS Varėnos r. skyriaus veikloje, kartu su vyru remia agronomų renginius.

Nijolė Špokienė

Dr. doc. N. Špokienė yra Lietuvoje gerai žinoma herbologijos specialistė. Kelios agronomų kartos gerai žino dėstytoją, kuri skaitė paskaitas (Žemdirbystė, Agronomijos pagrindai, Racionalaus herbicidų naudojimas, Pesticidai ir aplinka) Agronomijos fakulteto studentams. Paskaitos, vedami praktiniai užsiėmimai buvo įdomūs, mėgstami ir teigiamai vertinami studentų. Docentė Nijolė Špokienė buvo aktyvi mokslininkė, vykdė tyrimus piktžolių biologijos, herbicidų naudojimo žemės dirbimo temomis. Ji yra paskelbusi apie 160 mokslinių ir publicistinių straipsnių, parengusi nemažai mokomųjų leidinių, kurie neprarado savo aktualumo ir šiandien (N. Špokienė, E. Povilionienė, 2008. Piktžolės; N. Špokienė, D. Jodaugienė, 2009. Piktžolės ir jų naikinimas).

Antanas Mažeika

A. Mažeika nuo 2003 m. dirba LŽŪKT augalininkystės konsultantu, ilgą laiką vadovavo Telšių r. biurui. A. Mažeika Telšių r. ūkininkų yra gerai žinomas ir gerbiamas. Jų pasitikėjimą konsultantu demonstruoja didelis konsultuojamų klientų skaičius, mokymų, lauko dienų dalyvių atsiliepimai. A. Mažeika savo darbinėje veikloje išmintingai derina agronomo ir žemėtvarkininko kompetencijas, rūpinasi, kad rajono ūkininkai ne tiktai teisingai deklaruotų pasėlius, bet ir atitiktų visus reikalavimus išmokoms už juos gauti. LAS Garbės nario nominacijos Antanas Mažeika nusipelno dėl ilgamečio, aktyvaus, kruopštaus, prieš ūkininkus itin sąžiningo agronomo, konsultanto darbo.

Henrikas Braškys

Voniškių ŽŪB bendrovės vadovas, LAS Šakių r. skyriaus narys. Per 44 darbo metus nebuvo nutolęs nuo žemės ūkio ir agronomijos. Garsėja kaip tolerantiškas, įžvalgus, didelį autoritetą turintis vadovas. Henrikas ne tik pats tapo garbingos agronomo profesijos atstovu, bet sugebėjo meilę augalams ir žemdirbystei įskiepyti dvyniams sūnums, kurie pasirinko tėvo gyvenimo kelią – baigė agronomijos studijas, kartu dirba bendrovėje.

Vytautas Ramanauskas

Varėnos r. ŽŪB „Tėviškė“ vadovas, agronomas, LAS Varėnos skyriaus narys. Vytautas puoselėja savo kraštą, rūpinasi žmonėmis, visada randa laiko bendrauti su kolegomis, dalintis patirtimi. V. Ramanauskas keletą kadencijų buvo išrinktas Varėnos r. sav. tarybos nariu.

Jonas Valaitis

Agronomas, didelę vadovavimo patirtį sukaupęs, dirbdamas stambaus daržininkystės ūkio vadovu, sėkmingai savo sugebėjimus pritaikė, vadovaudamas Uab Valjona. Jonas aktyviai dalyvauja LAS veikloje, yra rėmėjas. Pažįstame Joną kaip pažangaus mąstymo, plataus akiračio eruditą, besidomintį menu, kelionėmis ir Šakių r. kultūriniu gyvenimu.

Arūnas Grubliauskis

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas, &Šiaulių r. iniciatyvus vadovas, agronomas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje – Šiaulių r. tarybos narys, LŽŪBA viceprezidentas, LŽŪKT Nacionalinės priežiūros tarybos, LAS Šiaulių skyriaus, Ginkūnų bendruomenės tarybos narys.

Jonas Pakalnis

Kupiškio r. ūkininkas. Agronomas iš pašaukimo, visą gyvenimą paskyręs žemei ir žmonėms, grožio puoselėjimui. Sukaupta patirtimi dalinasi su kraštiečiais, dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra LAS narys.

Jeronimas Kraujelis

Agronomas, analitikas, Žemės ūkio ministras, ilgametis LŽŪBA prezidentas. Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, dedantis dideles pastangas, kad žemės ūkio veikla būtų tvari.

Bronius Pauža

Agronomas, LR Seimo narys 200-2016 m., Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, aktyvus Dirvožemio įstatymo, Agronomų dienos idėjos rėmėjas.

Antanas Bezaras

Agronomas, ilgametis Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas, Tarybos narys, Šiaulių r. savivaldybės meras, išrinktas 2015 m. tiesioginiuose mero rinkimuose. LAS Šiaulių r. skyriaus ir kitų visuomeninių organizacijų aktyvus narys, rėmėjas.

Kazimieras Keraitis

Ilgametis VŠĮ LŽŪKT Utenos r. biuro vadovas, augalininkystės konsultantas, skleidžiantis agronomines žinias Aukštaitijos nenašių žemių ūkininkams.

Algimantas Olendra

Agronomas, Šilalės r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Aktyvus LAS valdybos narys, iniciatyvus Šilalės r. agronomų sąjungos pirmininkas, subūręs gausiausią būrį LAS narių.

Gileta Balčiūnienė

Ilgametė LAS Šakių agronomų sąjungos narė, aktyvinusi visuomeninę veiklą net sunkiausiais periodais. Per 40 agronominės veiklos metų paskyrė sėklininkystei, patirtimi dosniai dalinosi su jaunais agronomais.

Česlovas Bobinas

Ilgametis Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovas, biomedicinos mokslų daktaras, įnešęs reikšmingą indėlį į daržininkystės mokslinių tyrimų sritį, paskelbęs daug straipsnių ir publikacijų, aktyvus LAS valdybos narys.

Edvardas Makelis

Agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, 1998-2001 m. Lietuvos žemės ir miškų ūkio ministras. E. Makelis vadovavo Baltijos agroverslo institutui, „Arvi ir Ko“ įmonių grupei, kūrė ir vadovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. E. Makelis Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys, ASU Tarybos pirmininkas, šio universiteto absolventų klubo „Alumni“ prezidentas, Lietuvos žemės ūkio mokslo tarybos narys, asociacijos „Slėnis Nemunas“ tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos artojų asociacijos viceprezidentas. Jis 1994-2012 m. vadovavo Lietuvos agronomų sąjungai, buvo jos pirmininkas, šiuo metu – vicepirmininkas, remiantis ir palaikantis organizacijos veiklą.

Albertas Malašauskas

Ilgametis LŽŪKT Trakų r. biuro vadovas, augalininkystės konsultantas, didžiąją dalį darbinės veiklos skyręs kaimo žmonių ūkininkavimo sėkmei.

Jonas Kučinskas

Agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Aleksandro Stulginskio universiteto (LŽŪA, LŽŪU) dėstytojas. Docentas atliko įvairių trąšų formų, normų, panaudojimo būdų ir laiko įtakos tyrimus lauko augalams ir dirvožemio agrocheminėms savybėms. Parašė vadovėlius: „Agrochemija“; (1984; 1999), „Augalų mityba“ (2008) ir „Ekologinis žemės ūkis“ (2008), knygą „Agrotechnika ūkininkui“ (1991) ir su bendraautoriais brošiūrą„Kompostai ir jų panaudojimas“ (1993, 1996) ir apie 250 mokslinių publikacijų. Dirbdamas ASU docentas buvo įvairių ūkiskaitinių ir biudžetinių temų vadovas ir vykdytojas, šešių doktorantų mokslinis vadovas, Agronomijos fakulteto prodekanas (5 m.), Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėjas (10 m.). Agronomijos fakulteto tarybos pirmininkas (14 m.), LŽI tarybos narys (5 m.). Jonas Kučinskas aktyviai plėtoja kontaktus su ASU Alumni nariais ir socialiniais partneriais, iki šiol aktyviai dalyvauja Agronomų sąjungos veikloje.

Stanislava Maikštėnienė

Agronomė, nuo 1982 m. biomedicinos mokslų daktarė, LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė 1998-2016 m. Per ilgus mokslinio darbo metus skatino Lietuvos žemės ūkio mokslo bei ekologinį ūkininkavimą plėtrą, aktyviai dalyvavo formuojant ir įgyvendinant ekologinę žemės ūkio politiką.

Vytautas Raulonis

Agronomas, ūkininkas, užauginantis gausų derlių nederlingose Varėnos r. žemėse. Vytautas šiuo patyrimu ir žiniomis mielai dalinasi su rajono ūkininkais, yra aktyvus LAS Varėnos skyriaus narys, rėmėjas.

Veronika Vasiliauskienė

Agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, ilgametė Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narė, viceprezidentė. Per ilgus mokslinio darbo metus žemės ūkio mokslo raidai davė neįtikėtinai daug.

Adolfas Damanskis

Agronomas, agrochemikas, ilgametis ŽŪM Augalininkystės skyriaus vedėjas, LRV Ministro Pirmininko patarėjas, aktyvus LAS narys ir rėmėjas.

Jonas Kalanta

Agronomas, ilgametis Varėnos r. sav. žemės ūkio skyriaus vedėjas, aktyvus LAS Varėnos skyriaus narys, rėmėjas. Savo darbu vienijo rajono žemdirbius, ragino plėtoti konkurencingą, rajono sąlygas atitinkančią, ūkininkavimo praktiką.

Petras Lazauskas

Agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, ilgametis Aleksandro Stulginskio universiteto (LŽŪA, LŽŪU) dėstytojas, profesorius, daugelio vadovėlių ir monografijų autorius. Mokslinės veiklos kryptys: necheminė piktžolių kontrolė, žemės dirbimo minimizavimas, ekologinė žemdirbystė. Emeritas yra Europos ir Lietuvos herbologų draugijų narys, agronomų sąjungos narys. Dalyvauja Lietuvos savanorių rinktinės prie Karininkų ramovės veikloje, aktyviai propaguoja ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje. Buvo daugelio doktorantūros komitetų narys.

dr. Alfonsas Malinauskas

Lietuvos agronomų sąjungos narys nuo 1989 m. A. Malinauskas aktyviai dalyvavo LAS bei Baltijos šalių agronomų sąjungos atkūrime. Jis kartu su iniciatyvine grupe agronomų tais pačiais metais įkūrė LAS Šiaulių r. skyrių ir jam vadovauja iki šiol.

A. Malinauskas, kaip tremtinių sūnus, savo mokslo, studijų ir darbinę veiklą pradėjo Irkutsko srityje. Vėliau dirbo brigadininku, vyr. agronomu Šiaulių r. kolūkiuose. Nuo 1993 m. iki 2016 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro vadovu, augalininkystės konsultantu, specialistu.

A. Malinauskas 1983 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato laipsnį (nuo 1990 m. – biomedicinos mokslų daktaras). Jis yra 8 leidinių autorius, knygos „Lietuvos agronomų sąjungos istorija 1921–2012 m.“ sudarytojas.

Nuo 1998 iki 2018 m. A. Malinauskas buvo Lietuvos artojų asociacijos (LAA) prezidentas, Lietuvos artojų varžybų iniciatorius, kartu su bendraminčiais organizavęs LAA narystę pasaulinėje artojų organizacijoje, lydėjęs visas Lietuvos artojų komandas į Pasaulines artojų varžybas.

A. Malinauskas yra aktyvus visuomenininkas, savo pavyzdžiu skatinantis jauną agronomų kartą būti aktyviais šalies gyvenime.

Juozas Antanevičius

Juozas Antanevičius agronomo specialybę įgijo Daugų žemės ūkio technikume ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Nuo 1975 m. dirbo vyriausiu agronomu, nuo 1982 m. – kolūkio pirmininku. J. Antanevičius šiuo metu vadovauja ŽŪB ,,Kriviliai“. Sėkmę bendrovei garantuoja pajininkų ir darbuotojų pasitikėjimas. Bendrovėje dirba 35 darbuotojai, jie ūkininkauja 700 ha žemės, iš kurių apie 170 ha ekologiškai, laiko apie 400 galvijų ir 150 melžiamų karvių. Ūkyje nuolat diegiamos inovacijos.

J. Antanevičius turi ilgametės agronomo ir vadovo darbo patirties, jis yra autoritetas tarp rajono žemdirbių, aktyvus LAS Varėnos skyriaus narys.

doc. dr. Steponas Raudonius

1985 m. apgynė biomedicinos srities agronomijos krypties daktaro disertaciją „Piktžolių kontrolė minimizuojant pagrindinį žemės dirbimą lengvo priemolio dirvoje javų sėjomainoje“. 1992–2002 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanas, 2005–2016 m. – universiteto Studijų skyriaus vedėjas. Stažavosi įvairių šalių mokslo ir studijų institucijose.

Mokslinės veiklos kryptys – žemės dirbimas, piktžolių kontrolė. Stepono Raudoniaus mokslinio ir pedagoginio darbo stažas – 38 metai. Paskelbė apie 40 mokslinių ir daugiau kaip 30 populiarių straipsnių. Kartu su bendraautoriais parašė tris studijų knygas: „Mokslinio tyrimo planavimas ir analizė“, „Mokslinių tyrimų metodika“, „Piktžolių ekologija“, keturias kitas mokymo ir metodines priemones.

S. Raudonius – pagrindinis mokslinių tyrimų metodikos dėstytojas Agronomijos fakultete.

Jis aktyvus mokslininkas, puikus pedagogas, aktyviai dalyvaujantis įvairių profesinių draugijų veikloje: Lietuvos herbologų draugijos narys, LAS valdybos narys, Europos herbologų draugijos atstovas Lietuvai.

Henrikas Zaremba

1959 m. baigė LŽŪA agronomijos studijas. Šakių r. pradėjo dirbti 1963 m. Kudirkos Naumiesčio ž.ū. technikumo mokomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1970 m. paskirtas dirbti Šakių r. ž.ū. valdybos viršininko pavaduotoju, o nuo 1971 m. – valdybos viršininku. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, jis apie du dešimtmečius buvo rajono Tarybos narys, Ūkio komiteto pirmininkas ir šiuo metu jis vykdo visuomenines bei darbines pareigas.

H. Zaremba daug dėmesio skyrė rajono žemdirbystės kultūrai, pažangių technologijų diegimui, rūpinosi, kad gerėtų kaimo žmonių kultūrinės, socialinės, buitinės gyvenimo sąlygos, vykdant melioracijos darbus būtų išsaugotas kraštovaizdis.

H. Zaremba dalyvavo LAS atkuriamajame suvažiavime 1989  m. ir dabar jis aktyviai dalyvauja Šakių agronomų asociacijos veikloje. Kaip aukšto organizacinio lygio, tolerantiškas, įžvalgus vadovas, neeilinė asmenybė, H. Zaremba gerbiamas ir vertinamas Šakių rajone.

Vidmantas Stanys

Akademikas per 40 m. dirba augalų genetikos, biotechnologijos, agronomijos mokslų srityse. Yra  augalų adaptyvumo, kintamumo, genetinės informacijos realizavimo ir keitimo tyrėjas ir agronomas praktikas, sukūręs naujus augalų selekcijos metodus, įdiegęs sveikos sodo augalų sodinamosios medžiagos dauginimo sistemą Lietuvoje, naujai išvestų braškių, juodųjų serbentų, trešnių ir vyšnių  veislių autorius ir bendraautorius. Akad. V. Stanio išleistos monografijos, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsniai nepaprastai svarbūs akademinei visuomenei, šalies žemės ūkio pažangai. Akademikas net du kartus tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu, yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir Kauno r. I laipsnio garbės ženklu. V. Stanys  subūrė Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos mokslininkų kolektyvą ir kūrybingai jam vadovauja, aktyviai dalyvauja mokslo programose ir projektuose, ekspertinėje veikloje, skaito paskaitas studentams, vadovauja doktorantams. Šalia mokslinio darbo domisi bitininkyste, dekoratyviniais augalais, kaupia citrusinių augalų ir orchidėjų kolekcijas.

Rimantas Velička

Agronomas, habil. dr., profesorius. 1978 m. baigė LŽŪA. 1978–1989 m. Kauno r. Batniavos daržininkystės tarybinio ūkio agronomas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1989 m. dėsto LŽŪ universitete. Nuo 1992 m. – universiteto Bandymų stoties direktorius, nuo 2006 m. Senato pirmininkas. Mokslinių tyrimų sritis – rapsų agrotechnika, augalų alelopatija, sėjomainos. Paskelbė apie 100 mokslinių ir apie 50 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė monografiją „Rapsai“. Studijų „Rapsų auginimas sėkloms“, „Rapsų auginimas“, „Lauko bandymų planavimas ir atlikimas“ ir mokomųjų knygų „Herbicidų klasifikacija ir vartojimas“, „Piktžolių klasifikacija ir atpažinimas“, „Sėkloms auginamų žieminių ir vasarinių rapsų technologija“, „Agronomijos pagrindų ir augalininkystės technologijų laboratoriniai darbai“, „Demografinės padėties, klimato kaitos ir agroekologijos sąsajos“ vienas autorių. Už nuveiktus reikšmingus darbus mokslinėje, gamybinėje bei pedagoginėje srityse ir aktyvią visuomeninę veiklą  yra labai gerbiamas profesinėje bendruomenėje.

Aušra Arlauskienė

Agronomė 1983 m. baigė LŽŪA. 2000 m. jai suteiktas žemės ūkio mokslų srities agronomijos krypties daktaro laipsnis. Disertacijos tema „Ankštinių priešsėlių žieminiams kviečiams biologinė vertė ir įtaka velėninio karbonatinio sunkaus priemolio dirvožemio savybėms“. Mokslinių tyrimų kryptys: pupiniai augalai, augalų įvairovės didinimas; žaliųjų trąšų panaudojimo technologijos; augalų masės skaidymosi dėsningumai; tręšimo sistemų tyrimai; ekologinės žemdirbystės sistemų tyrimai. Aušra Arlauskienė mokytojavo Joniškėlio aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Nuo 2002 m. iki dabar – LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja, aktyviai dalyvaujanti įvairių mokslinių ir profesinių organizacijų veikloje, mokslo programose bei projektuose, vadovauja doktorantams. Ji apdovanota padėkomis už aktyvią mokslinę veiklą,  nuolatinę paramą rajono žemdirbių savivaldai, informacijos sklaidą, svarų indėlį atliekant augalų sėjomainų ir azoto efektyvaus panaudojimo tyrimus ekologinės ir tausojančios žemdirbystės sąlygomis.

Vytautas Bitinas

Mokslinis agronomas, šiuolaikinės gamybos organizatorius, politikos veikėjas, kultūros mecenatas.

V. Bitinas 1982 m. išrinktas stambiausio rajone Plokščių kolūkio pirmininku. Žmonės juo patikėjo. Greit atsinaujino statybos, didėjo derlius, ūkis ėmė užimti prizines vietas. Pagerėjo žemdirbystės kultūra, daug dėmesio imta skirti socialiniams klausimams.

Agronomas aktyviai dalyvavo steigiant Valstiečių partijos poskyrį Šakiuose. Būdamas Lietuvos valstiečių partijos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Šakių r. skyriaus pirmininko pavaduotojas, jis labai daug prisidėjo, kad partijos Šakių skyrius taptų vienas geriausių Lietuvoje. V. Bitino aktyvumą įvertino Šakių r. rinkėjai: 1990–1995 m. buvo išrinktas rajono tarybos deputatu, 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. – rajono savivaldybės tarybos nariu, 1997–2003 m. – savivaldybės valdybos nariu. Kaip vienos stipriausių žemės ūkio bendrovių vadovų, V. Bitinas buvo LŽŪBA prezidiumo narys, asociacijos viceprezidentas.

V. Bitiną rajono žmonės pelnytai laiko kultūrinės bendruomenės nariu, labai daug prisidėjusiu prie to, kad Plokščiai tapo žinomi visoje Lietuvoje. Palaikant  Plokščių bendruomenės iniciatyvas, bendradarbiaujant su Plokščių mokykla, savivaldybe, jis daug nuveikė, kad po daugelio metų vėl būtų atnaujinta Lietuvos-Suomijos bendradarbiavimo ir ryšių palaikymo iniciatyva. Suomijos diplomatų lankymasis Plokščiuose jau tapo tradicija.  Už aukštą visuomeniškumo lygį, kultūros rėmimą ir skatinimą 2005 m. V. Bitinas buvo išrinktas „Valsčiaus“ laikraščio Metų žmogumi. V. Bitinas aktyvus Šakių agronomų asociacijos idėjų palaikytojas, dalyvauja jas įgyvendinant.

Jonas Budreckas

Baigęs Šilutės žemės ūkio technikumą, agronomas buvo paskirtas dirbti į Vainuto tarybinį ūkį skyriaus valdytoju. Po kelių metų paskirtas vyr. agronomu. Per tuos metus pavyko sukurti stiprią ūkio pašarų bazę, sutvarkyti sėjomainas. 1979–1984 m. dirbo Žemaičių Naumiesčio daržininkystės ūkyje vyr. agronomu, po metų – direktoriaus pavaduotoju. Teko įsigilinti į daržovių auginimo plonybes. 1984–1987 m. paskirtas dirbti Šylių tarybinio ūkio vadovu.

Visuose darbuose J. Budreckas užsirekomendavo kaip įžvalgus, naujoves diegiantis specialistas. 1990 m. neakivaizdžiai baigė LŽŪA. Jam buvo suteikta mokslinio agronomo kvalifikacija. 1987–1991 m. dirbo Vainuto tarybinio ūkio vadovu. Ūkiui suskilus į penkias bendroves, ūkininkavo savo ūkyje.

Nuo 1991m. iki 2000 m. jis dirbo Vainuto valstybinės pieno perdirbimo įmonės vadovu, Žemaičių Naumiesčio viršaičiu, UAB „Ūta“ direktoriumi, Agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“ direktoriumi. 2000–2016 m. – Žemaičių Naumiesčio seniūnu.

Rajono žemės ūkio skyriaus iniciatyva, 1994 m. suburtas rajono agronomų būrelis, kuriam vadovavo J. Budreckas. Šio būrelio pagrindu 2016 m. įkurtas LAS Šilutės skyrius.

Visą gyvenimą J. Budreckas stengiasi gražinti Lietuvą. Jo iniciatyva Vainuto miestelyje pasodintas devynių hektarų „Atgimimo ąžuolynas“, o  Žemaičių Naumiestyje kelių hektarų „S. Dariaus ir S. Girėno“ parkas.

Agronomas apdovanotas „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ medaliu, yra „Didžiosios auksinės širdies“ laureatas, jam suteiktas „Lietuvos seniūnų asociacijos Garbės nario vardas“, ankstesniais metais – „Lietuvos žemės ūkio“ pirmūno vardas, apdovanotas daugeliu respublikinių ir sąjunginių garbės raštų. 2006 m. išrinktas „Šauniausiu žemaičiu“.

Janina Ona Gečienė

<Agronomė, LŽŪKT Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė. J. Gečienė 2974–1979 m. LŽŪA įgijo mokslinės agronomės kvalifikaciją. Pradėjo darbo karjerą Jauniūnų TŪ vyr. agronome, vėliau iki 1994 m. Jauniūnų ŽŪB vyr. ekonomiste. Nuo 1994 m. Šiaulių ŽŪB dirbo buhaltere, o nuo 1998 m. iki 2001 m. UAB „Corolla ventures“ (Le Meridien Villon) agronome, teritorijos priežiūros darbų organizatore, atsakinga už vejų, dekoratyvinių augalų įrengimą, auginimą.  2001–2010 m. laikotarpiu dirbo UAB „Litagros prekyba“ pardavimo vadybininke. Nuo 2010 m. iki dabar dirba LŽŪKT augalininkystės konsultante. J. Gečienė yra autoritetinga ir gerbiama kolegė ir Širvintų r. biuro darbuotojų, ir LŽŪKT augalininkystės konsultantų. Kolegas žavi Janinos reiklumas sau, žingeidumas, organizuotumas. Širvintų r. ūkininkus Janina gerai pažysta, žino ir gilinasi į jų ūkių situacijas, dalinasi profesine išmintimi, naujomis žiniomis. Janina labai atsakinga ir pareiginga darbuotoja. Ji neskaičiuoja darbo valandų, jeigu klientui reikia paslaugos. Klientų sėkmė yra jos džiaugsmas, o nepasisekimas – išgyvenimas.

Edmundas Samauskas


Baigęs studijas LŽŪA Agronomijos fakultete, E. Samauskas pradėjo dirbti vyriausiuoju agronomu Varėnos r. „Dzūkų krašto“ kolūkyje. Dirbdamas visada stengėsi diegti naujoves. 1989 m. pavasarį jis pradėjo savarankiško ūkininkavimo periodą. Nuo 1992 m. mišriame ūkyje ūkininkaujama be jokių sintetinių trąšų ir chemijos. 1997 m. ūkis buvo pirmas Lietuvoje, gavęs ekologinio ūkio sertifikatą. Griežtos ekologinio ūkio krypties laikosi iki šiol ir nuolat sertifikuoja savo produkciją. 1999 m. parodoje „Agropanorama“, jų ekologiška arbata „Vasara“ įvertinta parodos medaliu. 2009 m. Varėnos r. ūkis tapo  „Metų ūkio“ pirmos vietos laimėtoju.

Agronomas – aktyvus visuomenininkas. Kolūkyje buvo subūręs aktyvių jaunuolių grupę. Dalyvavo respublikinės Ūkininkų sąjungos atkūrime. 1989 m. išrinktas Varėnos r. ūkininkų sąjungos pirmininku. Jai vadovauja jau daugiau nei 30 metų.

Vytautas Šlapakauskas

Agronomas, augalų fiziologas, mokslų daktaras (biomed. m.; biol. m. kand. 1970). 1962 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1963–2010 m.  dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete, Botanikos katedros vedėjas, Agronomijos fakulteto dekanas. 1992–1995 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas, profesorius (1991), nuo 2010 m. – profesorius emeritas. Stažavo Švedijoje (1994), Didžiojoje Britanijoje (1996). Mokslinių tyrimų sritis – herbicidų poveikio augalams ir mikroorganizmams biologija, šiltnamių daržovių mitybiniai substratai, kompleksinės lėtai veikiančios trąšos, augalų fluorometrija ir fotometrija. Paskelbė apie 70 mokslinių ir apie 110 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė vadovėlį „Augalų ekofiziologija“, su kitais vadovėlius „Augalų fiziologija“, „Botanika ir mikrobiologijos pagrindai“, „Augalų fiziologija ir mikrobiologijos pagrindai“, „Augalų produktyvumas“, „Augalų mityba“ ir mokomąsias knygas „Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai“, „Augalų fiziologijos laboratorinių darbų aprašas“.

Marija Alechnovič

LŽŪA mokslinės agronomės kvalifikaciją įgijo 1982 m. Tais metais ir pradėjo dirbti Valstybinėje sėklos inspekcijoje (dabar – VAT prie ŽŪM), sėklos kokybės kontrolės srityje, kur sėkmingai dirba 39 m. ir vadovauja Augalų dauginamosios medžiagos skyriui. Drauge su kolegomis siekia, kad pirkėjas galėtų įsigyti kokybišką sertifikuotą dauginamąją medžiagą, o tiekėjas – konkurencingai dalyvauti ES rinkoje. Marija ženkliai prisidėjo ruošiant laboratoriją akreditacijai pagal Tarptautines sėklų tyrimo taisykles (ISTA), todėl dabar Lietuvos sėklos augintojai turi galimybę dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ruošiantis Lietuvai stoti į ES, ji aktyviai dalyvavo kuriant Sėklos sertifikavimo sistemą pagal ES reikalavimus, ruošiant teisės aktus, reglamentuojančius pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje. Marija kompetentingai konsultuodama kolegas ir ūkio subjektus, savo atidavimu darbui užsitarnavo jų pasitikėjimą ir pagarbą. Ji ilgametė LAS valdybos narė.

Leonas Anskaitis

Mokslinis agronomas, įgijęs magistro laipsnį. Jo profesinė patirtis – darbas Žemdirbystės mokslinio tyrimo institute, Lietuvos žemės ūkio tarnybos Šilutės r. biure, UAB „Kemira Agro Vilnius“, Šilutės darbo biržoje, UAB „Kustodija“. L. Anskaitis per visą darbinės veiklos laikotarpį tapo puikiu savo profesinės srities specialistu ir žinovu. Geranoriškai su visais žemdirbiais dalinasi žiniomis ir patarimais agrotechnikos, įvairiais sudėtingiausiais augalų apsaugos ir gamtos saugojimo klausimais. Yra puikus vadybininkas, patarimais padedantis žemdirbiams įsigyti tinkamiausių augalų apsaugos priemonių.

Agronomas organizuoja žemdirbiams seminarus ir lauko dienas. Jis vadovauja LAS Šilutės skyriui.

Kęstutis Armonas

Baigęs studijas LŽŪA, žemės ūkyje darbuojasi 36 metus, iš kurių – dešimtmetį konsultuojant žemdirbius. Kęstutis – aktyvus visuomenės veikėjas: penkios kadencijos rajono savivaldybės taryboje, nemažiau Biržų kredito unijos valdybos pirmininku, vadovavo rajono Ūkininkų sąjungai, žemdirbių asociacijai, yra įvairių asociacijų narys. Didžiausias gyvenimo pasiekimas – užauginti ir gyvenimui paruošti trys vaikai: dukra ir du sūnūs, kurie taip pat pasirinko žemdirbišką gyvenimo būdą. Vienas iš jų tapo agronomu.

Aušra Blinstrubienė

Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vicekanclerė. 1997m. baigė bakalauro, 1997 m. – magistrantūros studijas LŽŪU Agronomijosfakultete. 2005 m. apgynė daktarodisertaciją „Sėmeninių linų tyrimai somatinių ir generativynių audinių kultūrose“. Dirbo asistente, lektore Augalininkystės ir gyvulininkystės katedroje, nuo 2011 m. – docente, nuo 2015 m. – profesore Biologijos ir augalų biotechnologijos institute. A. Blinstrubienė – aktyvi mokslininkė, nuo 2005 m. dirbo mokslo darbuotoja Genetikos-biotechnologijos (vėliau – Agrobiotechnologijos) laboratorijoje. A. Blinstrubienė buvo Agronomijos fakulteto prodekanė, nuo 2016 iki 2020 m. – A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanė. A. Blinstrubienė buvo ASU senato narė, nuo 2019 m. yra ŽŪA tarybos pirmininkė, Vytauto Didžiojo universiteto senato narė. Mokslinių interesų sritys: augalų biotechnologija, genetika. Daugiau nei 80 mokslinių publikacijų, kelių mokomųjų knygų autorė ir bendraautorė. Už nuveiktus reikšmingus darbus mokslinėje ir pedagoginėje srityse bei aktyvią visuomeninę veiklą yra labai vertinama akademinėje bendruomenėje.

Giedrė Butkienė

LŽŪA agronomės diplomą įgijo 1984 m. Dirbo A. Sniečkaus, vėliau Aristavos žemės ūkio bendrovėje agronome, vadovavo šiltnamių padaliniui. Nuo 1995 m. dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje įvairiose pareigose: Augalininkystės skyriaus specialistė, vėliau vadovė, direktoriaus pavaduotoja, Paslaugų pardavimo padalinio vadovė, klientų aptarnavimo veiklos specialistė. G. Butkienė – ilgametė LAS valdybos narė, 2012–2018 m. vadovavo sąjungai, organizavo XXVII–XXXII suvažiavimus. Tuo laikotarpiu LAS skyriai išaugo, padidėjo jos narių skaičius, sukurtas www.agronomusajunga.lt interneto puslapis, įstatymu įteisinta Agronomų diena, kuri švenčiama liepos 16 dieną.

Pranas Dailidė

LŽŪA agronomo diploma įgijo 1980 m. Dirbo agronomu, kolūkio pirmininku gimtajame Šakių r. Vėliau išrinktas rajono Agropramoninio susivienijimo pirmininku, Lietuvos agropramoninio komiteto pirmininko pavaduotoju. Nuo 1989 m. tapo žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Po metų – Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotoju. 1992 m. įkūrė dabartinę „Dojaus“įmonių grupę, kurioje darbuojasi iki šiol, yra įmonės valdybos pirmininkas. Kartu su kitais žemdirbiais aktyviai dalyvavo kooperatyvo „Lietuvos pienas“ kūrime. Buvo išrinktas ASU tarybos nariu, o 2020 m. viešo konkurso metu – VDU Tarybos nariu. P. Dailidė – aktyvus LAS rėmėjas.

Virginijus Feiza

LŽŪA mokslinio agronomo diplomą įgijo1984 m. Biomedicinos mokslų daktaras, apsigynęs disertacijas „Pagrindinio žemės dirbimo būdų ir intensyvumo tyrimai kalvoto reljefo Vakarų Lietuvos dirvose“, „Dirvožemio agrofizikiniai bei tausojamojo žemės dirbimo tyrimai lygaus ir kalvoto reljefo dirvose“. Mokslinių tyrimų kryptys – dirvožemio tvarumas ir kokybė, jo fizikinės ir hidrofizikinės savybės, žemės dirbimo ir žemdirbystės sistemos. Dirbo LŽI Kaltinėnų bandymų stoties vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 2010 m. – LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas. V. Feiza ne vienus metus yra agronomijos doktorantų mokslinis vadovas bei konsultantas. LAMMC ir VDU ŽŪA mokslo žurnalo „Žemdirbystė-Agriculture“ redaktorių kolegijos

narys, aktyvus LAA valdybos narys ir vyr. teisėjas, Pasaulio artojų organizacijos valdybos narys ir teisėjas. Daugelį kartų apdovanotas LR Ministro Pirmininko, žemės ūkio ministrų padėkomis. V. Feiza kartu su bendraautore dr. Dalia Feiziene yra tapęs Lietuvos mokslų akademijos Jono Kriščiūno premijos laureatu. Jis – mokslinių, mokslo populiarinimo straipsnių, monografijų, knygų, vadovėlių ir rekomendacijų žemės ir miškų ūkiui bendraautorius.

Žydrė Kadžiulienė

LMA tikroji narė, LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, jau daugiau nei 30 m. skirianti mokslinei veiklai žemės ūkio mokslų srityje, augalų biopotencialo tyrimams. 1985 m. baigusi LŽŪA Ekonomikos fakultetą, įgijo ekonomistės-organizatorės specialybę. 1995 m. apgynė disertaciją „Baltųjų dobilų sėklos norma ir santykis ganykliniuose mišiniuose”. Paraleliai mokslinei veiklai, LAMMC ŽI turėjo ir administracinių užduočių: ėjo mokslinės sekretorės, direktoriaus

pavaduotojos mokslui, instituto direktorės pareigas. Ji vadovauja ir dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, doktorantūros studijų procese. Su bendraautoriais parengė rekomendacijų žemės ūkio gamybai, paskelbė per 160 mokslinių straipsnių. Yra mokslinių žurnalų redkolegijų narė, Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų asociacijos, Europos ir Lietuvos agronomų sąjungų narė, Tarptautinės pupinių augalų asociacijos narė, LAS valdybos narė.

Vladas Kurutis

VšĮ „Aleksandro Stulginskio universiteto mokomasis ūkis“ direktorius. 1980 m. baigė LŽŪA ir įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Baigęs studijas, įsidarbino tuometiniame Valstybiniame LŽŪA mokomajame gamybiniame ūkyje. 1981 m. apdovanotas geriausio jauniausio vyriausiojo agronomo Respublikoje apdovanojimu. 1992 m., reorganizavus LŽŪA gamybinį mokomąjį ūkį į LŽŪA Mokymo centrą, V. Kurutis paskirtas dirbti direktoriumi, pradėjo vadovauti buvusio tuometinio LŽUA Mokomojo gamybinio ūkio mažai neprivatizuotai daliai su 400 ha dirbamos žemės ir galvijų ferma. „Paveldėta“ nuostolinga ūkio dalis su beviltiškai morališkai ir fiziškai pasenusia infrastruktūra ir technine baze, ilgamečio kryptingo vadovo darbo dėka tapo šiuolaikišku, konkurencingu ir inovatyviu ūkiu, vieninga mokymo, mokslo plėtojimo, praktinio studentų mokymo sistema, patrauklia vieta Universiteto studijų programų student praktikoms ir darbui. Subūrus kvalifikuotų specialist ir darbuotojų kolektyvą, šiandien Mokomasis ūkis yra modernus, vykdantis augalininkystės, sėklininkystės ir pienininkystės veiklą. Jame organizuojamos lauko dienos, seminarai, studentai atlieka praktikas.

Eugenijus Lukoševičius

LŽŪA mokslinio agronomo kvalifikaciją įgijo 1995 m. Dirbdamas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių, vėliau Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantu, tapo profesionaliu savo srities žinovu. Agronomas pasižymi kruopštumu, idėjų generavimu. Jis paslaugus, geranoriškas, novatorius. Geba spręsti iškilusias problemas ir dirbti komandoje. Profesionaliai vykdo švietėjišką veiklą. Visada padės, jeigu kam nors iškyla darbinių ar asmeninių problemų. Yra gerbiamas žemdirbių ir kolegų. Jei apie daugelį iš žmonių galima sakyti, kad turi darbščias rankas, skvarbų protą, kai kurie iš jų yra išskirtiniai. Jie į savo darbą įdeda dalelę širdies. Būtent tuo ir išsiskiria Eugenijus.

Dr. Stanislava Maikštėnienė

Agronomė, nuo 1982 m. biomedicines mokslų daktarė, LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė 1998–2016 m. Joniškėlio bandymų stotyje 46 metai pašvęsti gimtojo krašto dirvožemių tyrinėjimui. Per ilgus mokslinio darbo metus skatino Lietuvos žemės ūkio mokslo ir ekologinio ūkininkavimo plėtrą, aktyviai dalyvavo formuojantir įgyvendinant ekologinę žemės ūkio politiką. Atliko begalę vertingų individualių ir kolektyvinių dirvotyros, žemdirbystės bei agrochemijos fundamentinių mokslinių tyrimų. Išleista beveik 300 mokslinių ir populiariųjų straipsnių, kuriuose pateikiami ilgalaikiai kryptingi moksliniai tyrimai. Išsami medžiaga apie dirvožemių potencialo išnaudojimą atsispindi monografijose. Dr. S. Maikštėnienė 2010 m. už darbų ciklą „Tausojančios žemdirbystės priemonių glėjiškų rudžemių našumui palaikyti mokslinis pagrindimas“ tapo dr. V. Vazalinsko premijos laureate.

Viktoras Pranckietis

Nuo 1982 iki 2016 m. savo profesinę veiklą vykdė LŽŪA. Jaunesnysis mokslo darbuotojas, asistentas, Agronomijos fakulteto prodekanas, vyr. dėstytojas, docentas, Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėjas, Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius – toks agronomo kelias svarbiausioje Lietuvoje žemės ūkio specialistus rengiančioje aukštojoje mokykloje. Nuolat tobulėjantis, savo profesionalias žinias dalijantis jaunajai žemės ūkio specialistų kartai profesorius buvo gerbiamas kolegų ir studentų. V. Pranckietis – mokslo knygų, vadovėlių, straipsnių ir augalų veislių autorius, kvalifikaciją tobulinęs JAV, Lenkijos, Švedijos, Nyderlandų mokslo ir gamybinėse įstaigose. 2014 m. jis pradėjo politinę karjerą. Pasirinktos profesijos prestižas, kaimo žmonių gyvenimo gerovė jam svarbi buvo ir yra visada – esant LR Seimo nariu, Seimo valdybos nariu ir Seimo pirmininku, o šiuo metu vadovaujant LR Seimo Kaimo reikalų komitetui. Nuo Lietuvos agronomų sąjungos atkūrimo iki 2016 m. V. Pranckietis aktyviai dalyvavo jos valdybos darbe.

Albertas Malašauskas

Agronomas, LŽŪKT Trakų r. biuro vadovas, augalininkystės konsultantas, ūkininkas. Agronomo karjerą jis pradėjo 1978 m. Trakų r. kolūkyje vyriausiuoju agronomu, vėliau pirmininko pavaduotoju gamybai. Pora metų dirbo su agronomija nesusijusį darbą, o nuo 1996 m. – LŽŪKT Trakų r. biure augalininkystės konsultantu ir vadovu. Burti ūkininkus į renginius, juos konsultuoti, skleisti žinias, inovacijas, spręsti klientų problemas A. Malašauskui puikiai

sekėsi. Biuro klientais tapo dauguma rajono ūkininkų, konsultantas pelnė jų pasitikėjimą ir pagarbą. A. Malašauskas yra ir aktyvus visuomenininkas, LŪS Trakų skyriaus, Lietuvos artojų, Nederlingų žemių naudotojų, Agronomų sąjungos narys.

Rita Pupalienė

Agronomė, biomedicines mokslų daktarė. 1988 m. baigė Lietuvos Žemės ūkio akademiją. Dirbo mokslo darbuotoja, asistente, lektore, docente, Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vedėja, nuo 2019 m. dirba Vytauto Didžiojo universiteto studijų departamento direktorės pavaduotoja. Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektorinio profesinio komiteto narė, komiteto pirmininkės pavaduotoja. Rita dalyvauja tobulinant studijų programas. Skaito paskaitas visų pakopų studentams, dalyvauja profesinių draugijų veikloje, yra Lietuvos Žemės ūkio akademijos ir Agronomijos fakulteto tarybos narė, buvo fakulteto tarybos pirmininkė, Aleksandro Stulginskio universiteto senato narė. Mokslinių tyrimų sritys – alternatyvios žemdirbystės sistemos, organiniai mulčiai, vasarinių ir žieminių rapsų auginimo technologijos besikeičiančio klimato sąlygomis. Paskelbė per 90 mokslinių ir apie 40 mokslo populiarinimo straipsnių, su bedraautoriais parengė kelias mokomąsias knygas. Dalyvauja mokslo ir mokslo sklaidos projektuose, skaito pranešimus konferencijose, seminaruose, lauko dienose, yra akredituota konsultantė ekologinės augalininkystės klausimais.

Ona Račkienė

Baigusi Kauno Mičiurino tarybinio ūkio technikumą, pradėjo dirbti Prienų rajone Vyšniūnų kolūkyje įvairiose pareigose: apskaitininke, vyr. agronomo pavaduotoja, augalų apsaugos agronome, vyr. agronome, pirmininko pavaduotoja augalininkystei. Dirbdama baigė LŽŪA, įgijo mokslinės agronomės magistrės laipsnį, vėliau – LŽŪU įgijo Konsultavimo vadybos magistro laipsnį. Kelerius metus ūkininkavo. Nuo 1993 m. dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje įvairiose pareigose: augalininkystės konsultante, apskričių koordinatore, Vidaus audito skyriaus vadove, Vidaus audito ir paslaugų kokybės skyriaus vadove, vyr. teisinio reguliavimo specialiste. Aktyviai prisidėjo organizuojant Kauno apskrities artojų varžybas. 1999 m. buvo Kredito unijos „Prienų taupa“ ir šiuo metu sėkmingai veikiančios, teikiančios paslaugas ūkininkams viena iš steigėjų ir Stebėtojų tarybos pirmininkė. O. Račkienė nuolat tobulino kvalifikaciją, o gautomis žiniomis dalinosi su specialistais, ūkininkais. Aktyviai dalyvavo LŪS veikloje, 18 m. buvo jos revizorė. Už ilgametį darbą LŪS Prienų skyriuje suteiktas Garbės narės vardas. Ilgametė LAS narė, nuo 2012 m. – LAS revizijos komisijos pirmininkė.

Steponas Raudonius

1985 m. apgynė biomedicinos srities agronomijos krypties daktaro disertaciją „Piktžolių kontrolė minimizuojant pagrindinį žemės dirbimą lengvo priemolio dirvoje javų sėjomainoje“. Docentas 1992–2002 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanas, 2005–2016 m. – universiteto Studijų skyriaus vedėjas. Stažavosi įvairių šalių mokslo ir studijų institucijose. Mokslinės veiklos kryptys – žemės dirbimas, piktžolių kontrolė. S. Raudoniaus mokslinio ir pedagoginio darbo stažas – 38 metai. Paskelbė apie 40 mokslinių ir daugiau kaip 30 populiarių straipsnių. Kartu su bendraautoriais parašė tris studijų knygas: „Mokslinio tyrimo planavimas ir analizė“, „Mokslinių tyrimų metodika“, „Piktžolių ekologija“, keturias kitas mokymo ir metodines priemones. S. Raudonius buvo pagrindinis mokslinių tyrimų metodikos dėstytojas Agronomijos fakultete. Jis buvo aktyvus mokslininkas, puikus pedagogas, aktyviai dalyvaujantis įvairių profesinių draugijų veikloje.

Audrius Sasnauskas

Agronomas, biomedicines mokslų daktaras, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius (2013–2020 m.). Mokslinių tyrimų kryptys – sodo augalų selekcija, genetika ir genetiniai resursai, augalų veislių tyrimai. Daugelio tarptautinių COST, ES ir kt. Mokslo programų ir projektų vadovas ir dalyvis. Stažavosi Rusijos Federacijoje, Švedijoje. Ukrainos, Rumunijos mokslų akademijos mokslinių žurnalų redaktorių kolegijos, Tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo organizacijos tarybos, Europos augalų selekcijos mokslų asociacijos, Europos vaisių tyrimų institucijų tinklo tarybos narys. Paskelbė apie 200 mokslinių ir apie 40 mokslo populiarinamųjų straipsnių, 15 rekomendacijų. Parašė knygą „Serbentai“, su bendraminčiais – „Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos“, „Intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos“. 2019 m. suteikta Lietuvos mokslo premija.

Alfonsas Sigitas Tamošiūnas

LŽŪA mokslinio agronomo diplomą įgijo 1977 m., dirbo LŽI Vokės filiale ir vykdė tarpinių kultūrų auginimo mokslinius tyrimus. Vėliau LŽŪU apgynė biomedicinos mokslų krypties daktaro disertaciją ir toliau aktyviai tęsė mokslinę tiriamąją ir pedagoginę veiklą, kurią universitete vykdė iki 2020 m. ASU Agronomijos fakulteto docentu dirbo iki 2013 m., yra ASU ir VDU ŽŪA profesorius. Rengė mokslines metodines priemones, yra knygų, straipsnių autorius ir bendraautorius, aktyviai skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose. A.S. Tamošiūnas yra išvestų įvairių dekoratyvinių augalų, įrašytų į Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) sąrašą, bendraautorius. Aktyviai vykdė plačius cheminių ir mechaninių augalų apsaugos priemonių naudojimo optimizavimo kovoje prieš piktžoles bulvių pasėliuose tyrimus ir paskelbė mokslinę lauko tyrimų ataskaitą su rekomendacijomis. Jo veiklos istorijoje – darbas Lietuvos Ministrų Taryboje.Didelis indėlis steigiant LSI, įdiegiant Lietuvoje žemaūgę sodininkystę ir pramoninę uogininkystę, modernizuojant šalies maisto pramonę ir agrarinio sektoriaus įmones, atlikti darbai Aplinkos ministerijoje, dirbant žemės ūkio ministro patarėju. A. S. Tamošiūnas buvo paskirtas Lietuvos Mokslo Tarybos nariu, išrinktas asociacijos „Slėnis Nemunas“ tarybos pirmininko pavaduotoju, LAS valdybos nariu, Lietuvos žemės ūkio mokslo tarybos nariu. Daug metų ėjo LŽŪU tarybos nario pareigas, aktyviai dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Verslo darbdavių konfederacijos įvairių komitetų veikloje.

Juozas Zaturskas

LŽŪA mokslinio agronomo diplomą įgijo 1989 m. Nuo 2008 m. dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro augalininkystės konsultantu. J. Zaturskas rajono ūkininkų gerai žinomas ir gerbiamas. Jų pasitikėjimą rodo didelis konsultuojamų klientų skaičius, mokymų, lauko dienų dalyvių atsiliepimai. Akredituotas konsultantas ir pats aktyviai dalyvauja seminaruose ir įvairių projektų veikloje, domisi naujausiomis žemės ūkio technologijomis, nuolat tobulina kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje. Dėmesingas žmonėms, skleidžiantis agronomines žinias rajono žemdirbiams J. Zaturskas gerbiamas ir kelmiškių, ir kolegų – 2009 m. jam buvo įteiktas geriausio augalininkystės konsultanto apdovanojimas. J. Zaturskas – ilgametis LAS valdybos narys.

Zigmantas Aleksandravičius

LŽŪA Agronomijos fakultete mokėsi 1975 – 1980 m., agronomas ir organizatoriusiš pašaukimo, įvairių visuomeninių organizacijų narys, aktyvus visuomenės veikėjas, nuo pat įkūrimo – Kupiškio r. agronomų sąjungos narys, ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas ir Kupiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas. Be naujovių negalintis gyventi nė dienos, nuolat rengiantis seminarus, konferencijas, ūkininkų lauko dienas, atliekantis įvairiausius tręšimo, augalų priežiūros, žemės dirbimo bandymus.

Jonas Arvasas

1956 m. baigė Rietavo žemės ūkio technikumą, o 1956–1961 m. LŽŪA Agronomijos fakultete įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Studijuodamas pradėjo dirbti Botanikos katedroje, o baigęs akademiją paskirtas į mokomąjį ūkį agronomu sėklininku. Nuo 1961 m. pradėjo dirbti LŽŪA Žemdirbystės katedroje asistentu, o 1962 m. paskirtas bandymų lauko vedėju, kur išdirbo iki 1970 m. Apgynė disertaciją „Pavasarinio žemės dirbimo būdai ankstyvos sėjos kultūroms Lietuvos TSR vidutinio sunkumo dirvose“. 1963 m. jam suteiktas vyr. dėstytojo, o 1973 m. – docento vardas. J. Arvasas dėstė Miškų ir Agronomijos fakultetų studentams. Jis – ilgametis Agronomijos fakulteto prodekanas, įnešęs didelį indėlį į būsimų agronomų rengimą. Docentas parašė apie 30 mokslinių straipsnių, su bendraautoriais parengė vadovėlį „Žemdirbystės pagrindai ir pašarų gamyba“ ir kelias mokomąsias knygas.

Vaclovas Bogužas

Agronomas praktikas, pedagogas, aktyvus mokslininkas, ekspertas. 1977 m. baigė Rietavo žemės ūkio technikumą, 1982 m. – LŽŪA, 1994 m. apgynė daktaro disertaciją. 1995–2007 m. buvo Žemdirbystės katedros vedėjas, 2008–2012 m. – Agronomijos fakulteto prodekanas. Nuo 2013 m. V. Bogužas yra Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius. Mokslinių tyrimų kryptys: agroekosistemų tvarumas, dirvožemio kokybė, žemės dirbimas, tausojamoji ir ekologinė žemdirbystė, piktžolių kontrolė, tarpiniai pasėliai, augalų kaita, biologinė įvairovė, apsirūpinimas maisto ištekliais. Jis aktyviai dalyvauja mokslo programose ir projektuose, ekspertinėje veikloje, skaito paskaitas visų pakopų studentams, ūkininkams, vadovauja doktorantams. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių, keliasdešimt mokslo populiarinimo straipsnių. V. Bogužas yra aktyvus profesinių organizacijų narys, ŽŪA tarybos ir VDU senato narys, LR žemės ūkio ministro visuomeninių patarėjų tarybos, Centrinės ir Rytų Europos BIOEAST iniciatyvos, Tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo komiteto, Europos mokslinio aljanso „Link žemės ūkio be cheminių pesticidų“, Pasaulio artojų asociacijos valdybos narys, Tvaraus derlingumo ir agroekologinio intensyvinimo darbo grupės ekspertas.

Irena Deveikytė

1976–1981 m. baigė Alantos tarybinio ūkio technikumo augalų apsaugos kursą, o 1981–1986 m. LŽŪA įgijo mokslinės agronomės kvalifikaciją. Nuo 1986 m. – LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja, 1992 m. įgijusi biomedicinos mokslų srities agronomijos krypties daktaro mokslo laipsnį. Disertacijos tema „Herbicidų efektyvumo didinimas cukriniuose runkeliuose“. Mokslinių tyrimų kryptis – piktžolėtumo tyrimai tradicinėje ir ekologinėje žemdirbystės sistemoje, žemės dirbimo ir sėjomainų įtaka agrofitocenozių pokyčiams, cukrinių runkelių auginimo agrotechnikos tyrimai. Su bendraautoriais agronomė paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių, keturias tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistų monografijų dalis, parašė kolektyvinę monografiją ir knygų dalis, paskelbė 12 rekomendacijų žemės ir miškų ūkiui, daugiau kaip 50 mokslo populiarinimo straipsnių. Ji yra Šiaurės šalių agrarinių mokslų asociacijos (NJF), Europos herbologų draugijos (EWRS), Lietuvos herbologų draugijos narė. Agronomė – LAS revizijos komisijos narė, aktyviai dalyvauja LAS veikloje.

Gertrūda Indilienė

1980–1985 m. mokėsi LŽŪA Agronomijos fakultete. Baigusi trumpai dirbo Kupiškio žemės ūkio skyriaus vyr. agronomo pavaduotoja sėklininkystei, nuo 2003 m. – UAB ,,Agrochema“ padalinio vadovė, dabar – įmonės vyresnioji agronomė konsultantė. 2015 m. atkūrė LAS Kupiškio r. skyrių ir iki šiol yra jo vadovė, nuo 2016 m. – LAS valdybos narė, aktyviai dalyvauja sąjungos veikloje, siekia įtraukti į ją aplinkinių rajonų agronomus.

Steponas Jasaitis

1972–1977 m. studijavo LŽŪA Agronomijos fakultete ir įgijo mokslinio agronomo specialybę. 1977 m. pradėjo dirbti Šilalės r. Dionizo Poškos kolūkyje agronomu. 1978 m. paskirtas vyriausiu agronomu, o 1983 m. išrinktas šio kolūkio valdybos pirmininku, vėliau – Dionizo Poškos žemės ūkio bendrovės pirmininku. 1995 m. įkūręs privatų verslą, tapo UAB ,,Hermita ir CO“ direktoriumi. Ši įmonė perdirbo įvairią žemės ūkio produkciją, gamino plataus asortimento konservuotus maisto produktus. 2005–2019 m. agronomas – Šilalės r. savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūnas. S. Jasaitis, dirbdamas ūkyje agronomu, taikė to laikmečio pažangias technologijas, kasmet užaugindavo gerus žemės ūkio augalų derlius. Kolūkis ne kartą už pasiekimus apdovanotas rajono, respublikos ir sąjunginiais apdovanojimais. Dirbdamas seniūnu, S. Jasaitis be tiesioginio darbo daug dėmesio skyrė seniūnijos kultūriniam gyvenimui, aplinkos gražinimui, gyventojų gerovės kėlimui, apdovanotas Šilalės r. savivaldybės ,,Pagarbos lašu“ ir ,,Auksine gile“. S. Jasaitis yra Šilalės r. agronomų sąjungos ir aktyvus Bijotų bendruomenės narys.

Alfredas Juozapavičius

Alfredas Juozapavičius moksliniu agronomu tapo 1983–1998 m. baigęs LŽŪA, vėliau sekė viešojo administravimo magistro studijos Šiaulių universitete. Darbo patirtį Alfredas kaupė dirbdamas Joniškio r. kolūkiuose, Jurdaičių pensionate, LR Vyriausybės kanceliarijoje. Nuo 1993 m. iki dabar jis dirba Radviliškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriuje – pradžioje viršininko pavaduotoju, dabar – vadovu. Agronomas yra Lietuvos artojų asociacijos, Lietuvos agronomų sąjungos valdybų, Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir Kaimo reikalų komiteto, Lietuvos savivaldybių Žemės ūkio skyrių darbuotojų valdybos narys, Radviliškio r. savivaldybės administracijos darbuotojų darbo tarybos pirmininkas.

Vintautas Kasperavičius

Vintautas Kasperavičius agronomijos studijas baigė prieš pusę amžiaus. 25 metai atiduoti visuomeninei gamybai dirbant vyriausiuoju agronomu ir lygiai tiek pat skirta ūkininkavimui. Per tą laiką sukurtas pažangus ekologinis 80 ha ūkis. Vintauto iniciatyva, 2019 m. vasarą surengta lauko diena LAS nariams. Ūkio pasėliai stebina ypač mažu piktžolėtumu, iš tarybinio laikotarpio pastatų sukurta grūdų bazė, technikos, kuro sandėliai. Ūkyje vystoma žirnių, dobilų, kvietrugių, kviečių sėklininkystė.

Irena Kinderienė

LŽŪA akademijos agronomijos fakultete įgijusi mokslinės agronomės specialybę, pradėjo dirbti Šilalės r. Kaltinėnų eksperimentiniame ūkyje, o vėliau – M. Melnikaitės kolūkyje. 1981 m. įsidarbino vyresniąja mokslo darbuotoja LŽI Kaltinėnų bandymų stotyje, o 2011–2020 m. – LAMMC Vėžaičių filiale. 1991 m. apgynė disertaciją „Kompleksinių priemonių naudojimas piktžolėtumui ir erozijai sumažinti vakarų Lietuvos eroduojamose dirvose“. I. Kinderienė moksliniuose darbuose fiksavo ir vertino erozinius procesus, jų apimtis ir žalą gamtai, tyrė įvairius herbicidus žieminių javų, žirnių, avižų ir miežių pasėliuose, taip pat biologinio dirvožemio aktyvumo rodiklius ir jų kiekio pokyčius taikant įvairias žemdirbystės technologijas, fizikines ir agrochemines dirvožemio savybes. Ji parašė per daug mokslinių ir informacinio pobūdžio straipsnių aplinkosaugos klausimais. Apibendrino ir pateikė rekomendacijų Lietuvos žemės ūkio plėtrai, skaitė pranešimus šalies ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, dalyvavo tarptautiniuose projektuose, atliko užsakomuosius tyrimus. Ne kartą už puikų darbą jai skirtos padėkos. Agronomė parengė knygą „Dirvožemio erozija ir priešerozinės technologijos Žemaitijos kalvose“, su bendraautoriais – informacinį leidinį „Apsauginės priemonės dirvožemio erozijos mažinimui“. Ji aktyviai dalyvauja Šilalės r. agronomų sąjungos veikloje.

Evaldas Klimas

Evaldas Klimas – agronomas praktikas, pedagogas, mokslininkas, ekspertas, žinomas pievininkystės specialistas. E. Klimas 1981 m. baigė LŽŪA. 1981–1983 m. dirbo agronomu Kelmės r., 1983–1986 m. buvo LŽŪA aspirantas, 1987 m. – LŽŪA Bandymų stoties mokslo darbuotojas. E. Klimas 1987 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją iš nendrinių dryžučių produktyvumo tyrimų. Mokslinio darbo kryptis – vejoms skirtų žolių agrotechnikos klausimai. Nuo 1993 m. E. Klimas dėsto pievininkystę ir pievotyrą, nuo 1995 m. yra docentas. Agronomas – studentų mėgstamas pedagogas, vadovavęs 120 bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų. Kartu su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 50 mokslinių ir daugiau nei 100 mokslo populiarinimo straipsnių, kelis mokomuosius leidinius, rekomendacijas gamybai. E. Klimas yra daugelio mokslo ir mokslo sklaidos projektų rengėjas ir vykdytojas. Jo sukauptas žinias ir patirtį puikiai vertina gamybininkai, nes docentas ūkininkauja.

Rimas Magyla

Mokslinio agronomo kvalifikaciją Žemės ūkio akademijoje įgijo 1988–1993 m. Įvairiais laikotarpiais ir dabar agronomas dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Jo pareigos kito nuo augalininkystės konsultanto iki Technologinių paslaugų skyriaus vadovo. R. Magylos patirtis didėjo dirbant ir kitose įmonėse: UAB „Agrokoncernas“, Makhteshim-Agan Benelux & Nordic B.V. (ADAMA).

Romas Pukinskas

Romas Pukinskas agronominę veiklą pradėjo 1980 m., po studijų LŽŪA Agronomijos fakultete. Agronomas beveik 13 m. vadovauja Šakių r. agronominei tarnybai. Romo darbų prioritetu visuomet buvo noras Šakių r. žemės ūkį paversti tikru agroverslo lyderiu šalyje. Pažangaus ūkininkavimo patirties lauko dienų organizavimas, kontaktai ir stažuotės užsienyje, rajono sėklininkystės sistemos išsaugojimas – darbai, padėję pamatus rajone veikiantiems stipriems prekiniams ūkiams atsirasti. Agronomas – aktyvus visuomenininkas, didžiausios pagarbos nusipelno už suburtą rajono agronominę bendruomenę. Kolegos agronomai patikėjo Romui vadovauti rajone atkurtam LAS skyriui, vėliau – asociacijai. Priimti nauji organizacijos įstatai, užmegzti glaudūs ryšiai su Šilalės, Šiaulių rajonų kolegomis. Keitimasis ilgamete patirtimi, diskusijos tarp kolegų, naujų įdėjų gerinant asociacijos darbą paieška – svarus

Romo indėlis apjungiant visų kartų rajono agronomus.

Stasys Rukas

Stasys Rukas, baigęs LŽŪA, įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją, dirbo vyriausiuoju agronomu Šilalės r. Obelyno tarybiniame ūkyje. Nuo 1992 m. pradėjo dirbti žemėtvarkininku, vėliau – vyriausiuoju žemėtvarkininku Laukuvos ir Upynos seniūnijose. Nuo 2003 m. iki šiol dirba Šilalės r. savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos žemės ūkio specialistu. Įgytos agronomijos žinios buvo svarbios ir pradedant kurti savo ūkį Naujojo Obelyno kaime, todėl didžiąją laiko dalį skyrė žemdirbystei ir gyvulininkystei, kurias plėtoja iki šiol. S. Rukas – aktyvus LAS Šilalės r. skyriaus narys. Nuolat dalyvauja Upynos seniūnijos bendruomenės veikloje, konsultuoja seniūnijos ūkininkus pasėlių deklaravimo ir kaimo plėtros klausimais.

Dijana Ruzgienė

Dijana Ruzgienė mokslinės agronomės kvalifikaciją įgijo 1992 m. baigusi LŽŪA. Iki 1995 m. dirbo brigadininke Gudžiūnų žemės ūkio bendrovėje, o vėliau, iki 2016 m. – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialiste, Augalininkystės skyriaus vadove. Darbas įvertintas vadovų ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos padėkomis, apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“. 2016–2018 m. agronomė dirbo UAB „Litagra“, vėliau, 2018– 2021 m. susijungus įmonėms, darbą tęsė UAB „Agrochema“ kaip augalų apsaugos produktų vadovė. Šiuo metu Dijana dirba mikrobiologinius produktus žemės ūkiui gaminančioje UAB „Bioenergy LT“ eksporto vadybininke. D. Ruzgienė nuo 1997 m. – aktyvi Lietuvos agronomų sąjungos narė, nuo 2000 m. – LAS valdybos narė, nuo 2017 m. – vicepirmininkė.

Ramūnas Stonkus

Ramūnas Stonkus mokslinio agronomo diplomą įgijo 1986 m. Dirbo vadovaujančiose pareigose žemės ūkio įmonėse, bendrovėse. Nuo 1996 iki 2001 m. – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro vadovas, augalininkystės konsultantas, vienas iš šio biuro įkūrėjų. Iki 2004 m. – UAB ,,Žvalguva‘‘ konsultantas – agronomas. Vėliau jam skirtos vadovo pareigos kooperatinėse finansų įmonėse – Lietuvos centrinėje kredito unijoje ir asociacijoje „Lietuvos kredito unijos“. Dabar agronomas yra Austrijos koncerno Grazer Wechselseitige Versicherung AG (GRAWE) finansų konsultantas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų sertifikavimo skyriaus vedėjas. Jis – ilgametis LAS valdybos narys.

Kristina Valionienė

Kristina Valionienė baigusi LŽŪA Agronomijos fakultetą ir įgijusi mokslinės agronomės kvalifikaciją, nuo 1994 m. dirba augalų apsaugos produktų registravimo srityje. Per šį ilgą laikotarpį įvyko daug permainų. Kristina liko savo pasirinktame kelyje – atsakinga už augalų apsaugos produktų registravimą Lietuvoje. Nauji iššūkiai laukė Lietuvos pasiruošimo stoti į ES metu. Juos K. Valionienė drąsiai priėmė ir aktyviai dalyvavo pritaikant Lietuvos teisės aktus prie ES reikalavimų. Ne mažesnis K. Valionienės indelis į Reglamento (EB) 1107/2209 rengimo procesą ir Lietuvos augalų apsaugos produktų registravimo proceso pritaikymą Reglamento reikalavimams. K. Valionienė atstovauja Lietuvai Europos Komisijos ir Europos Tarybos grupėse veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo srityse, rengia Lietuvos pozicijas dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo / patvirtinimo atnaujinimo, dėl gairių dokumentų. Ji stengiasi, kad būtų rastas visiems tinkamas kompromisinis sprendimas. Agronomė aktyviai dalyvauja Šiaurės zonos augalų apsaugos produktų registravimo vadovų darbe, yra Europos maisto saugos agentūros pesticidų priežiūros tinklo grupės narė.

Arūnas Vasiliauskas

Arūnas Vasiliauskas, Aleksandro Stulginskio universitete įgijęs mokslinio agronomo specialybę, dirbo Šakių rajono Šešupės tarybinio ūkio vyriausiuoju agronomu, Braškių žemės ūkio bendrovės vadovu. Agronomas yra Šakių r. konsultavimo biuro įkūrėjas ir vadovas. Jo veiklos istorijoje UAB „Kustodija“, „Agroprimum“ atlikti darbai. Dabar Arūnas sėkmingai dirba UAB „Agrodema“ agronomu-konsultantu. A. Vasiliauskas yra ilgametis LAS valdybos narys.

Egidija Venskutonienė

Egidija Venskutonienė – agronomė, pedagogė, mokslininkė. 1973 m. baigė LŽŪA akademiją, 1978 m. – aspirantūrą. 1973–1976 m. dirbo LŽI Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja, 1977–1982 m. – Žemėtvarkos projektavimo instituto Kauno skyriaus agronome-ekonomiste, 1983–1988 m. – LŽŪA bandymų stoties mokslo darbuotoja. 1986 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją apie kobalto įtaką bulvių derliui ir kokybei. Trijų išradimų bendraautorė (1989). E. Venskutonienė nuo 1988 m. LŽŪA dėstė augalininkystę, augalų biologiją ir biometriją. Nuo 1997 m. – docentė. 1990 m. stažavosi JAV, 2005 m. – Portugalijoje. Doc. dr. E. Venskutonienė 2003–2007 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanė. Kartu su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, kelis mokomuosius leidinius.

Juozas Zakarackas

Juozas Zakarackas, baigęs LŽŪA agronomijos fakulteto neakivaizdinį skyrių, nuo 1961 m. paskiriamas

naujai kuriamo LŽI Perlojos bandymų stoties eksperimentinio ūkio direktoriumi. Per daugiau kaip 34-rius jo darbo metus eksperimentiniame ūkyje suorganizuota daug seminarų, mokymų ir konferencijų. J. Zakarsko skleistos žemdirbiams reikalingos mokslo žinios pritaikytos gamyboje. Už nuveiktus svarbius darbus 1977 m. J. Zakarackui suteiktas nusipelniusio agronomo garbės vardas, 2 kartus apdovanotas vyriausybiniais apdovanojimais, Žemės ūkio ministerijos garbės raštais. 12 metų jis buvo Varėnos r. tarybos narys. Iki šiol J. Zakarackas domisi žemdirbių, mokslo žmonių darbais ir rūpesčiais. Visada mielai dalyvauja susitikimuose, išsako nuomonę, padrąsina atliekant svarbius darbus.