Lietuvos agronomų sąjungos XXXX suvažiavimas: paminėtos prof. Petro Vasinausko 120-osios gimimo metinės, aptartos inovacijos, pagerbti nusipelnę agronomai ir įteikta pirmoji LAS stipendija
2026 m. birželio 17 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2026: Inovatyvūs agroinžineriniai sprendimai augalininkystėje“ ir Lietuvos agronomų sąjungos XXXX suvažiavimas, skirtas prof. Petro Vasinausko 120-osioms gimimo metinėms. Renginys subūrė Lietuvos agronomų sąjungos narius iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, VDU Žemės ūkio akademijos atstovus, taip pat Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Varėnos šalies rajonų agronomus, ūkininkus, mokslininkus, studentus ir įvairių institucijų bei verslo atstovus.
Sveikinimo žodžius tarę svečiai VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė, ŽŪA l.e.p. kancleris doc. dr. Rytis Skominas, LR žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis, LAS vicepirmininkas dr. Audrius Sasnauskas, LMA kancleris akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pabrėžė, kad „Žemdirbio vasara“ nuosekliai tampa vis platesnę dalyvių bendruomenę vienijančia platforma, stiprinančia mokslo, praktikos ir socialinių partnerių sąveiką bei prisidedančia prie tvarios ir saugios maisto sistemos plėtros; sutartinai akcentavo, kad klimato kaitos procesai, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir kintanti rinkos aplinka daro vis reikšmingesnę įtaką sektoriaus raidai, todėl mokslinių tyrimų ir praktinės veiklos integracija tampa esmine sąlyga efektyviam prisitaikymui; išskyrė nuoseklų kvalifikuotų specialistų rengimo ir jų kompetencijų stiprinimo poreikį.
Renginyje ypatingas dėmesys skirtas prof. Petro Vasinausko moksliniam palikimui. Diskusijos „Nesenstančios agrotechnikos tiesos pagal profesorių Petrą Vasinauską“ moderatorius prof. habil. dr. Rimantas Velička pabrėžė prof. Petro Vasinausko reikšmę Lietuvos žemdirbystės mokslo raidai ir ilgalaikių lauko tyrimų plėtrai. Diskusijos dalyviai LR žemės ūkio ministerijos viceministras Gediminas Tamašauskis, Lietuvos mokslų akademijos kancleris akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Gintas Saulius Cironka, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, prof. dr. Kęstutis Romaneckas, doc. dr. Evaldas Klimas bei ūkininkas Mindaugas Martinaitis akcentavo, kad profesoriaus idėjos apie dirvožemio apsaugą, racionalų ūkininkavimą, sėjomainą ir minimalaus žemės dirbimo principus išlieka aktualios sprendžiant šiuolaikinius žemės ūkio iššūkius; taip pat išryškino mokslinių žinių sklaidos svarbą, pabrėžiant profesoriaus propaguotą principą, kad moksliniai tyrimai turi būti perteikiami praktikams suprantama ir pritaikoma forma. Diskusijos metu konstatuota, kad tvarus ūkininkavimas ir dirvožemio biologinio aktyvumo išsaugojimas yra esminės prielaidos ilgalaikiam žemės ūkio konkurencingumui ir darniai sektoriaus plėtrai.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto prof. dr. Vytauto Liako pranešime „Šiuolaikinių augalininkystės technologijų racionalaus naudojimo aspektai“ daug dėmesio skirta pažangių technologijų vaidmeniui šiuolaikinėje augalininkystėje ir jų pritaikymo galimybėms. Pranešėjas akcentavo, kad net ir sparčiai tobulėjant skaitmeniniams sprendimams, technologijos negali pakeisti agronomo kompetencijos, patirties ir gebėjimo priimti pagrįstus sprendimus. Pasak profesoriaus, šiuolaikinės žemės ūkio technikos valdymas savo sudėtingumu jau primena itin pažangių technologijų sistemas, tačiau vien moderni įranga dar neužtikrina geresnių rezultatų. Profesorius pabrėžė, kad duomenų rinkimas ir analizė tampa vis svarbesne augalininkystės dalimi, tačiau jų vertė atsiskleidžia tik tada, kai surinkta informacija yra tinkamai interpretuojama ir pritaikoma praktikoje. Jo teigimu, pažangūs jutikliai bei skaitmeniniai įrankiai negali pakeisti agronominių žinių. Pranešime taip pat atkreiptas dėmesys į dirvožemio ir augalų būklės vertinimą. Profesorius pabrėžė, kad agronominės žinios išlieka pagrindiniu sėkmingo ir tvaraus ūkininkavimo pagrindu net ir skaitmenizacijos laikotarpyje.
LMA akademikas prof. dr. Vytautas Ruzgas pranešime „Naujos augalų veislės – žemės ūkio pažangai“ akcentavo, kad augalų selekcija yra vienas svarbiausių žemės ūkio raidos veiksnių. Pasak mokslininko, net ir pažangiausios auginimo technologijos negali atskleisti savo potencialo be naujų, nuolat tobulinamų augalų veislių. Pranešėjas apžvelgė augalų selekcijos raidą – nuo tradicinių metodų iki šiuolaikinių genetinių technologijų, aptarė klimato kaitos keliamus iššūkius bei jų įtaką veislių kūrimui. Akademikas pabrėžė, kad šiandien selekcininkams tenka siekti ne tik didesnio derlingumo, bet ir kurti augalus, pasižyminčius didesniu atsparumu sausroms, ligoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams. Remdamasis ilgamete selekcinio darbo patirtimi, akademikas pažymėjo, kad ateities žemdirbystėje vis svarbesnis tampa ne rekordinis derlius atskirais metais, o gebėjimas užtikrinti stabilų ir patikimą augalų produktyvumą kintančiomis klimato sąlygomis.
Pranešime „Duomenų agronomija“ UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės specialistas-agronomas Gintautas Klevinskas aptarė duomenimis grįsto ūkininkavimo reikšmę šiuolaikinėje augalininkystėje. Jis pabrėžė, kad efektyvus ūkio valdymas vis labiau priklauso nuo gebėjimo sistemingai kaupti, analizuoti ir praktiškai pritaikyti agronominius duomenis. Pranešėjo teigimu, vienas svarbiausių tiksliosios žemdirbystės elementų išlieka agrocheminiai dirvožemio tyrimai, kurie sudaro prielaidas tiksliau planuoti tręšimą, racionaliau naudoti išteklius ir mažinti gamybos sąnaudas. Tinkamai taikomi duomenimis pagrįsti sprendimai gali padėti sumažinti trąšų poreikį ir kartu didinti augalų produktyvumą. Gintautas Klevinskas taip pat pristatė įvairių skaitmeninių technologijų taikymo galimybes. Baigdamas pranešimą jis akcentavo, kad technologijų vertę lemia ne jų sudėtingumas, o gebėjimas padėti priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus.
UAB „Agrokoncernas“ atstovas Arnas Radzevičius pranešime „DI pagalba išvesta žieminių rapsų veislė: ar pasieksime sėklų derliaus rekordą Lietuvoje?“ pristatė dirbtinio intelekto taikymo galimybes augalų selekcijoje. Jis pažymėjo, kad šiuolaikinė rapsų selekcija grindžiama itin didelių genetinių duomenų kiekių analize, todėl tradiciniai metodai nebeleidžia efektyviai įvertinti visų galimų genetinių derinių. Pasak pranešėjo, dirbtinio intelekto algoritmai leidžia prognozuoti perspektyviausias kryžminimo kombinacijas dar prieš atliekant ilgalaikius lauko bandymus, taip paspartinant naujų veislių kūrimą. Kaip šio metodo pavyzdys pristatyta žieminių rapsų veislė KWS Skoro. Arnas Radzevičius pabrėžė, kad naujos kartos hibridai išsiskiria ne tik didesniu derlingumo potencialu, bet ir efektyvesniu augimo išteklių panaudojimu, nors jų sėklos gali būti smulkesnės, šį požymį kompensuoja didesnis ankštarų ir sėklų skaičius ankštaroje, o būtent sėklų kiekis ploto vienete yra vienas svarbiausių galutinį derlių lemiančių veiksnių. Todėl šiuolaikinės selekcijos tikslas – ne tik spartinti genetinę pažangą, bet ir didinti ūkių ekonominį atsparumą bei gamybos stabilumą.
Pristatyti VDU ŽŪA mokslininkų, vadovaujamų doc. dr. Egidijaus Zvicevičiaus, „Sojos ir pluoštinės kanapės: tvarūs sprendimai Lietuvos ūkiams” tyrimai, apimantys sojų ir pluoštinių kanapių auginimo galimybes Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis. Pranešėjai teigė, kad sojos vertintos kaip vis aktualesnis alternatyvus augalas, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, o kanapių bandymai orientuoti į jų produktyvumo ir panaudojimo potencialo analizę.
Renginyje ypatingas dėmesys skirtas ilgamečio agronomo, buvusio žemės ūkio ministro, ilgamečio Lietuvos agronomų sąjungos pirmininko dr. Edvardo Makelio knygos „Sugrįžimai be nostalgijos“ pristatymui. Autorius pabrėžė, kad knyga peržengia autobiografinių atsiminimų ribas – joje analitiškai vertinami agrarinio sektoriaus pokyčiai, valstybės valdymo patirtys ir priimti sprendimai. Leidinyje pateiktos įžvalgos atskleidžia istorinį žemės ūkio transformacijų kontekstą ir išlieka aktualios diskutuojant apie dabartinius bei ateities agrarinio sektoriaus iššūkius.
Vadovaujanti LAS XXXIX suvažiavimo, vykusio 2026 m. balandžio 10 d., nutartimi už pripažintus nuopelnus ir reikšmingą veiklą Lietuvai nusipelniusio agronomo vardas suteiktas ir ženklas įteiktas:
Prof. dr. Vytautui Liakui – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto profesoriui už lauko augalų produktyvumo ir mitybos tyrimus, naudojant biologinius preparatus ir mikroelementų trąšas, pagrindinių lauko augalų augalininkystės technologijų diegimą ir tobulinimą bei praktinę žemės ūkio veiklą.
Romualdui Majerui – UAB „Majero ūkis“ vadovui už augalininkystės ir gyvulininkystės puoselėjimą didžiausiame Kauno rajone ūkyje, už profesinės veiklos dalijimąsi su visos šalies ūkininkais.
Dr. Danutei Jablonskytei-Raščei – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties vyresniajai mokslo darbuotojai už ekologinių trąšų ir bioaktyvatorių įtaką žieminių kviečių produktyvumui bei kokybei, augalų įvairovės didinimo, augalinės kilmės organinių trąšų, cheminių augalų apsaugos produktų efektyvumo ir selektyvumo tyrimus.
Akademikui dr. Vytautui Ruzgui – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausiam mokslo darbuotojui už žieminių kviečių selekcijos tyrimus, žieminių kviečių grūdų kokybės, atsparumo abiotiniams ir biotiniams stresams klausimų sprendimą, naujų žieminių, vasarinių kviečių bei rugių veislių kūrimą.
Linui Šateikai – vienam iš stambiausių daržininkystės ūkio vadovui Lietuvoje už morkų ir svogūnų inovatyvias ir pažangias technologijas, aktyvų dalyvavimą tarptautinėje Baltijos šalių agronomų veikloje.
Pirmą kartą įteikta Lietuvos agronomų sąjungos vienkartinė skatinamoji stipendija VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto trečio kurso studentui Martynui Masioniui kaip paskata ir simbolinis įvertinimas, liudijantis apie jaunų specialistų įsitraukimo į šalies žemės ūkio sektorių svarbą ir tęstinumą.
Renginio metu aptarti aktualūs šiuolaikinio žemės ūkio iššūkiai, susiję su klimato kaita, dirvožemio būklės gerinimu ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo stiprinimu. Akademijos mokslininkai ir kitų institucijų specialistai pristatė naujausias mokslo rekomendacijas, inovatyvius agroinžinerinius sprendimus bei pažangias augalininkystės technologijas. Taip pat buvo supažindinta su VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomais tyrimais, orientuotais į tvarių ir efektyvių augalininkystės technologijų kūrimą bei diegimą praktikoje. Renginio dalyviams pristatyta naujausia žemės ūkio technika, pritaikyta preciziniam ūkininkavimui ir technologinių operacijų tikslumui didinti. Buvo puiki proga mokslininkams, agroverslo atstovams ir praktikams keistis žiniomis bei patirtimi, aptarti aktualias sektoriaus problemas ir jų sprendimo būdus. Dalyvių gausa pabrėžė mokslo, verslo ir žemdirbių bendradarbiavimo svarbą kuriant inovatyvų, konkurencingą ir tvarų Lietuvos žemės ūkį.
