Gerbiamieji,
maloniai kviečiame dalyvauti LIETUVOS AGRONOMŲ SĄJUNGOS XXXIX SUVAŽIAVIME, vyksiantį 2026 m. balandžio 10 d. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Agroakademijos“ konferencijų salėje, Stoties g. 9, Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r.
Aldona SIREIKIENĖ, ŪP korespondentė
Aktyvią veiklą plėtoja Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Šiaulių rajono skyrius, kuriam vadovauja nenuilstantis dr. Alfonsas Malinauskas. Ataskaitiniame susirinkime dalyvavo LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis, Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus (ŽŪS) vyr. specialistas Artūras Žilinskas. Kolegų pasveikinti atvyko svečiai iš Radviliškio rajono – vicemeras Alfredas Juozapavičius, agronomai Algirdas Petras Venckus ir Viktoras Zieringis.
LAS Šiaulių r. skyrius jungia 62 agronomus. Pirmininkas dr. A.Malinauskas pasidžiaugė, kad didėja gretos, kasmet įstoja naujų narių. Skyriaus veikloje dalyvauja vis daugiau jaunų agronomų. Susirinkime pasveikinti du nauji nariai: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo biuro vadovė, vyresnioji augalininkystės konsultantė Asta Dalangauskienė ir Pakruojo r. žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ augalininkystės padalinio vadovas, ūkininkas Martynas Norkus.
Ilgametis agronomų vadovas dr. A.Malinauskas kalbėjo apie skyriaus veiklą ir tradicinius renginius. Daugelį metų tęsiasi bendradarbiavimo ryšiai su Latvijos ir Estijos agronomais, rengiami seminarai, kūrybinės stovyklos. Agronomai domisi žemės ūkio naujovėmis, dalijasi su kolegomis sukaupta patirtimi. Praėjusių metų liepos mėnesį Šiaulių r. agronomų delegaciją vyko į Latviją, dalyvavo Tervetės- Vecauses Baltijos šalių konferencijoje. Agronomams patiko pažintinė kelionė į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą.
Šiaulių r. skyriaus nariai aktyviai dalyvavo LAS visuotiniame suvažiavime. Iškilmingai buvo pagerbtas agronomas Antanas Galinis, kuriam suteiktas LAS garbės agronomo vardas. Šis garbingas vardas anksčiau buvo suteiktas Šiaulių r. agronomams A.Malinauskui, Antanui Bezarui, Arūnui Grubliauskiui, Vladui Kriaučiūnui, Sigitui Krapikui, Mindaugui Liutvinskui. Lietuvos nusipelniusio agronomo vardas suteiktas pažangaus daržininkystės ūkio įkūrėjui Linui Šateikai. Dabar ūkio vairas patikėtas vyriausiam Šateikų sūnui – jaunajam agronomui Juliui. Vienuolikai skyriaus agronomų yra suteikti LAS Šiaulių krašto garbės agronomų vardai.
Dr. A. Malinauskas apie tremties kančias išleido atsiminimų knygą „Lemtis išlikti“. Skyriaus agronomai surengė įsimintiną šios knygos aptarimą, klausėsi autoriaus pasakojimų apie Sibiro tremtį, patirtas kančias ir išgyvenimus.
Skyriaus pirmininkas ir aktyvūs valdybos nariai liepos 11 – 12 d. organizuoja tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvaus ilgamečiai bičiuliai: Estijos Pernu ir Raplos rajonų, Latvijos Kuldygos rajono ir Radviliškio rajono agronomai. Konferencijos dalyviai aplankys modernų Šateikų daržininkystės ūkį, susipažins su Šiaulių regiono žemės ūkio perspektyvomis, aplankys keletą gamtos ir istorijos paminklų.
Šiaulių r. savivaldybės administracijos ŽŪS vyr, speicalistas A.Žilinskas apžvelgė skyriaus veiklą. Rajone stambėja ūkiai: 2025 m. įregistruotas 31 ūkininko ūkis, išregistruota 60 ūkių. Pernai metų pabaigoje rajone buvo 1 333 ūkininkų ūkiai, kurių vidutinis dydis – 18,76 ha. Veikė 1 047 augalininkystės ūkiai, 198 – gyvulininkystės ūkiai, 81 ūkis – mišrūs. Vienai žemės ūkio valdai pernai rajone teko 26,44 ha, o 2024 m. – 25,83 ha (palyginti Lietuvoje vienos valdos bendras dydis – 19,66 ha).
Jau daugelį metų Kuršėnuose rengiama rudens gėrybių šventė „Jomarkas“, pristatomos rudens derliaus gėrybės, vyksta ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų mugė, eksponuojama naujausia žemės ūkio technika.
Aktuali problema – prasta melioracijos statinių būklė. 2025 m. Šiaulių r. savivaldybei iš valstybės biudžeto skirta 323 900 Eur melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams, iš rajono biudžeto šiems darbams atlikti skirta 280 000 Eur.
Agronomams rūpi ne tik žemė, javai, išmokos, trąšų kainos, bet ir agropolitikos bei verslo aktualijos. Kalbėta, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės vieningos žemės ūkio perspektyvos, padėtis beveik nesikeičia. Pasigendama sutelktų atsakingų šalies vadovų pastangų. Žemės ūkiui daug bėdų pridarė „žaliasis kursas“. Gerai, kad ES pradėjo švelninti to kurso reikalavimus.
Agronomai sunerimę: ištuštėjo kaimai. Visais laikais kaimas buvo lietuvybės ir krašto tradicijų saugotojas, gyveno daug šeimų. Kur buvo sodybos, ten dabar – dirbamų laukų masyvai. Liko tik prisiminimai ir senas ąžuolas vidury laukų. Agronomų retorinis klausimas: kas prikels Lietuvos kaimą?
Šiauliškių agronomų veikla džiaugėsi kaimynai iš Radviliškio r. savivaldybės vicemeras A. Juozapavičius bičiulius sveikino ir dėkojo skyriaus pirmininkui A. Malinauskui už nepaprastą darbštumą ir energiją.
LAS pirmininkas dr. E. Makelis kalbėjo apie žinomo Lietuvos agronomo, profesoriaus, akademiko Petro Vasinausko (1906 – 1995) rankraštinį palikimą, jo nuopelnus žemės ūkiui.
Nuotraukos autorės.
Užsimezgusi 1989 metais Estijos Piarnų bei Raplų rajonų, Latvijos Kuldigos rajono bei Šiaulių ir Radviliškio rajonų agronomų draugystė po 5 metų vėl tęsiasi. Kasmetiniai sąskrydžiai vis kitame rajone buvo nutrūkę dėl „kovido“ padarinių. Sunkus ir ilgai lauktas susitikimas įvyko šiais metais pagal eilę Latvijoje Dobeles novadoje Tervetes ir Vecausės vietovėse. Agronomai susirinko šių metų liepos pradžioje. Svečius sutiko Latvijos atstovė agronomė Anita Lešinska. Gaila, kad į agronomų sąskrydį atvyko ne visų rajonų delegacijos. Pirmas susitikimas įvyko Tervetės Agrofirmos laukuose, kur vyko „Latvijos traktordieną-2025“. Tai didžiulis renginys, kuriame pristatomos visos firmos prekiaujančios žemės ūkio technika ir padargais. Dalyvauja ir kitos organizacijos aptarnaujančios žemės ūkį, kaip pvz. bankai. Buvo firmų ir iš Lietuvos. Organizatoriai pasirūpino, kad jame nenuobodžiautų vaikai ir suaugusieji, nes vyko atrakcionai, žaidimai ir varžybos traktoriais.
Po parodos apžiūrėjimo nuvykome pas „Tervetes Vini“ savininką Sandris Laizans. Pakeliui dar aplankėme Tervetes parką, kur apžiūrėjome XII a. medinę pilį.
„Tervetes Vini“, tai šeimyninė vyninė gaminanti vyną iš savo ūkyje išaugintų vaisų ir uogų. Latvijoje įstatymai leidžia gaminti vyną iš savo šeimynos išaugintų vaisių ir uogų. Dar galima naudoti ir gamtines uogas. Latvijos įstatymai šeimynai leidžia vyno pasigaminti iki 15 tonų per metus. Vyndarys Sandris Laizans vyną pradėjo gaminti 2009 metais, o 2014 metais įkūrė „Tervetes Vini“ įmonę. Gamina vyną ir šampanus iš savame ūkyje užaugintu obuolių, vyšnių, aviečių, juodųjų serbentų, svarainių ir rabarbarų. Gamina tik pusiau saldžius ir pusiau rūgščius vynus. Keletą metų tobulinosi Austrijoje, kad pritaikyti specialią gamybos technologiją Latvijos uogoms ir pasiekti geriausių rezultatų gerinant skonį ir aromatą.
Pagrindinis agronomų susitikimas vyko UAB “Mokymų ir tyrimų ūkis „Vecausė“. “Vecausė“ ūkis stambus žemės ūkio gamybos vienetas. Ūkiui vadovauja direktorius Indulis Ievins. Valdo virš 1700 ha žemės ūkio naudmenų. Laiko 600 melžiamų karvių ūkį, iš karvės melžiama po 12 000 litrų natūralaus (žalio) pieno per metus. Ūkyje holšteinų veislės karvė pasiekė respublikos rekordą duodama per parą vidutiniškai po 86 litrus pieno. Pieną superka Lietuvos pieno perdirbėjai. Pašarams augina 200 ha kukurūzų. Iš grūdinių daugiausiai auginama žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių ir vasarinių miežių. Turi ūkis daržovių ir vaiskrūmių, sodo augalų, daugiausia obelų, slyvų, kriaušių. Daugiašakis ūkis pritaikytas daugiau vietiniam vartojimui. 1991 metais įkurtame ūkyje praktiką atlieka studentai iš Latvijos gyvybės ir technologijų universiteto.
Seniai nesimatę agronomai turėjo daug apie ką padiskutuoti. Susirinkusius pasveikino Latvijos agronomų draugijos prezidentas Ringolds Arnitis. Jis papasakojo apie Latvijos agronomų draugijos veiklą. Pasidžiaugė ilgalaikiu ir vaisingu draugijos bendradarbiavimu su Latvijos gyvybės ir technologijų universitetu. Draugija organizuoja seminarus, konferencijas, apdovanoja aktyviausius agronomus. Turi įsteigę Latvijos agronomų draugijos stipendijas.
Visi prisistatę asmenys išreiškė nuomonę apie Baltijos šalių agronomų bendradarbiavimą, apie savo šalyse esamas problemas. Vieningai džiaugėsi prasidėjusiu agronomų susitikimu po 5 metų, kuris buvo ne tik smagus, bet ir itin turiningas.
LAS Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas Alfonsas Malinauskas
LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas Alfonsas Malinauskas įteikia Latvijos agronomų draugijos pirmininkui Ringolds Arnitis knygą „Lietuvos agronomų sąjungos šimtmečio istorija 1921-2021 metai.“
Agronomai prie „Xll a.Tervetes Koka Pils“
Sąskrydžio dalyviai prie Vecauses pilies.
Gerbiamieji,
Maloniai kviečiame dalyvauti LIETUVOS AGRONOMŲ SĄJUNGOS XXXVIII SUVAŽIAVIME, vyksiantį
2025 m. balandžio 11 d. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Agroakademijos“ konferencijų salėje, Stoties g. 9, Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r.
2025 m. kovo 21 d. Valdybos posėdyje nutarta skatinti LAS narius teikti visokeriopą paramą mūsų organizacijai: įsigyjant knygas, skiriant 1,2 % savo pajamų mokesčio ar kitą finansinę paramą. Diskutuota apie galimybę skirti vienkartinę vardinę LAS stipendiją agronomijos fakulteto studentui. Skiriant 1,2 % galite nurodyti, kad juos skiriate studento stipendijai. Manome, kad vardinė stipendija didintų organizacijos matomumą, pritrauktų naujų jaunų narių.
LAS narių priėmimo, išstojimo, šalinimo ir mokesčių surinkimo tvarka_projektas
Lietuvos agronomų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus agronomai, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, kovo pradžioje susiruošė į pažintinę ekskursiją po Lietuvos įdomiausias vietoves. Šį kartą, į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą. Grupė agronomų ir ūkininkų, kurių tarpe net trys žemės ūkio bendrovių vadovai, nuvyko į Gyvybės mokslo centro Zoologijos muziejų. Tai seniausias zoologijos muziejus Lietuvoje. Jo ištakos siekia 1571 metus. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didikų Žygimanto Augusto ir Kristupo ll Radvilos kolekcijų pradžia.
Muziejuje gausios bestuburių ir stuburinių kolekcijos. Ne mažą dalį sudaro įdomiausi eksponatai, – tai sraigių-žudikių kriauklės, keturdantė pūsliažuvė, baltasis raganosis, persiškos lūšis ir daug kitų. Mus sutiko ir apie eksponatus pasakojo VU Gyvybes mokslų centro Biomokslų instituto biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė.
Po eksponatų peržiūros ekskursijos dalyviai patraukė pasigėrėti Vilniaus miesto Pažintiniu taku, kuris driekiasi aplink Vilnių 100 km. Oras buvo pavasariškas šiltas ir saulėtas. Smagiai ekskursijos dalyviai leido laiką vaikščiodami pažintiniu taku nuo Belmonto malūno pro Puškorių atodangą grožėjosi tyvuliuojančios Vilnelės garsais ir vaizdais. Pavilnių regioniniame parke stebėjosi Prancūžiška dvasia alsuojančiu Belmonto vandens malūnu.
Praleidę naudingai ir smagiai laiką, patenkinti ekskursija, agronomai grįžo namo pilni įspūdžių.
Alfonsas Malinauskas
Vijoliai, 2025 03 14
(FOTO 1) Ekskursijos dalyviai prie VU Gyvybės mokslų centro
(FOTO 2) Apie eksponatus pasakojo Dr. Grita Skujienė
(FOTO 3) Šiauliečiai įteikė Dr. Gritai Skujienei albumą ‘Kryžių kalnas’
Globalizacijos ir klimato kaitos iššūkius gyvulininkystės mokslui pristatė LSMU Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Violeta Juškienė. Pranešime pristatyti regionų ir šalių skirtumai pagal auginamus galvijus, mėsos suvartojimas, galimas KK poveikis šalių BVP iki 2050 m., ES viziją iki 2050 m., pasiekti poveikio klimatui neutralumą, ŠESD ir klimato kaitos poveikis, pagrindiniai ES ateities iššūkiai, klimato kaitos švelninimo tikslai Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iki 2030 m., pagrindiniai žmonių mitybos scenarijai, gyvulininkystės plėtros galimybės ir aspektai. Tvarios gyvulininkystės link aspektus ypatingai pabrėžė LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotoja, Gyvūnų veisimo ir reprodukcijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Nainienė. Gyvulininkystės mokslo židinio susiformavimo Baisogaloje ypatumus aptarė LSMU Gyvulininkystės instituto vertėja-redaktorė Roma Vasiliauskytė, taip pat vyko LSMU Gyvulininkystės instituto laboratorijų lankymas. Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Alfredas Juozapavičius pristatė Radviliškio rajono plėtros planus.
LAS Valdybos posėdžio dalyviai su pranešėjais diskutavo apie pagrindinius ES ateities iššūkius, klimato kaitos švelninimo tikslus Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iki 2030 m. ir kitus svarbius klausimus.
