Zenonas Dabkevičius

Z. Dabkevičius Lietuvos agronomas fitopatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų cento direktorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, LMA Žemės ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius antraeilėse pareigose, Lietuvos mokslo premijos (2008 m.) laureatas, Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys (nuo 2011 m.). Mokslinio darbo kryptis – varpinių augalų grybinės ligos ir apsauga nuo jų, augalų patologija ir apsauga, mikrobiologija, augalų genetiniai ištekliai, atsinaujinantys energijos šaltiniai. Daugelio mokslinių projektų ir programų bei 13 doktorantų vadovas. Daugiau nei 200 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, 9 knygų autorius ar bendraautoris. Z. Dabkevičius yra visuomeninės profesinės LAS veiklos puoselėtojas ir rėmėjas, aktyvus LAS valdybos narys, LAS vicepirmininkas.

Zigmas Urbonas

Z. Urbonas – devintasis universiteto (akademijos) rektorius (1962–1975), žemės ūkio mokslų kandidatas. Z. Urbonas daug rašė apie tai, kiek ir kokių žemės ūkio specialistų reikia Lietuvos ūkiams ir rajonams, paskelbė darbų Lietuvos žemės ūkio aprūpinimo specialistais, cukrinių runkelių auginimo, naujų technologijų diegimo klausimais. Nepriklausomybės metais Z. Urbonas buvo žemės ūkio ministro patarėjas ryšiams su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe, Lietuvos žemės ir miškų ūkio visuomeninių ekspertų kolegijos pirmininkas. Pastaraisiais metais doc. Z. Urbonas aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos „Patirtis“ veikloje, teikia siūlymus Lietuvos valstybės institucijoms dėl kaimo bendruomenių ir šeimos ūkių tolesnio vystymo, nuolatos rūpinasi, kad būtų stiprinamas universiteto mokslinis-edukacinis potencialas.

Albinas Bakutis

A. Bakutis yra žemės ūkio kooperatyvo „Agromanija“ agronomas-technologas, LAS Šilutės r. skyriaus aktyvus narys. Visa Albino darbo istorija susijusi su agronomija, darbo organizavimo inovacijomis, naujomis technologijomis. Jis visada rodo didelę pagarbą kiekvienam darbo žmogui ir mėgsta kartoti: „Jeigu nori kažką padaryti, pakeisti, visiems geras nebūsi…“ Albinas už nuoširdų ir ilgametį darbą žemės ūkyje yra gerai žinomas ir gerbiamas Šilutės r. žemdirbių bendruomenės.

Vladas Kriaučiūnas

V. Kriaučiūnas – Kuršėnų ŽŪB pirmininko pavaduotojas, ilgalaikiu kruopščiu, sąžiningu, rezultatyviu darbu yra pavyzdys daugeliui. Ūkio laukuose yra ką pasižiūrėti ir kuo pasidžiaugti, čia kasmet rengiamos lauko dienos, garsinančios Kuršėnų bendrovę visoje šalyje. Vladas yra LAS Šiaulių r. skyriaus veiklos rėmėjas ir aktyvus narys.

Marija Alechnovič

Nuo 2010 m. iki šiol M. Alechnovič dirba Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja. Ji vadovauja skyriui, kurio svarbiausi uždaviniai – užtikrinti išaugintos ir tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos kontrolę bei pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolę. Vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių darbų – teisės aktų, susijusių su skyriui pavestų funkcijų vykdymu, projektų rengimas. M. Alechnovič skiria daug laiko juridinių ir fizinių asmenų konsultacijoms, aktyviai dalyvauju susitikimuose, seminaruose, parodose, skaito pranešimus sėklininkystės klausimais – tuo užtikrina darnią ir pažangią sėklininkystės raidą Lietuvoje. Marija yra aktyvi LAS valdybos narė.

Aldona Groblienė

A. Groblienė yra pavyzdys agronomės, kuri savo žiniomis, patirtimi ir darbais dalinosi su jaunimu, mokytojais, ikimokyklinio, pradinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogais. Aldona, dirbdama mokykloje, buvo įkūrusi kolekcinį augyną, kuris skirtas mokinių praktinėms žinioms ugdyti. Šis augynas 1997 m. buvo pripažintas geriausiu tarp Pietų Lietuvos profesinių mokyklų. A. Groblienė aktyvi LAS Varėnos r. skyriaus narė, pirmininkė.

Angelė Raulušaitienė

A. Raulušaitienės pasirinkimas būti agronome nebuvo atsitiktinis – iš tėvų ji išmoko mylėti žemę, gamtą. Angelė agronomines žinias sėkmingai pritaiko ir kaimo turizmo versle, aktyviai dalyvauja LAS Varėnos r. skyriaus veikloje, kartu su vyru remia agronomų renginius.

Nijolė Špokienė

Dr. doc. N. Špokienė yra Lietuvoje gerai žinoma herbologijos specialistė. Kelios agronomų kartos gerai žino dėstytoją, kuri skaitė paskaitas (Žemdirbystė, Agronomijos pagrindai, Racionalaus herbicidų naudojimas, Pesticidai ir aplinka) Agronomijos fakulteto studentams. Paskaitos, vedami praktiniai užsiėmimai buvo įdomūs, mėgstami ir teigiamai vertinami studentų. Docentė Nijolė Špokienė buvo aktyvi mokslininkė, vykdė tyrimus piktžolių biologijos, herbicidų naudojimo žemės dirbimo temomis. Ji yra paskelbusi apie 160 mokslinių ir publicistinių straipsnių, parengusi nemažai mokomųjų leidinių, kurie neprarado savo aktualumo ir šiandien (N. Špokienė, E. Povilionienė, 2008. Piktžolės; N. Špokienė, D. Jodaugienė, 2009. Piktžolės ir jų naikinimas).

Antanas Mažeika

A. Mažeika nuo 2003 m. dirba LŽŪKT augalininkystės konsultantu, ilgą laiką vadovavo Telšių r. biurui. A. Mažeika Telšių r. ūkininkų yra gerai žinomas ir gerbiamas. Jų pasitikėjimą konsultantu demonstruoja didelis konsultuojamų klientų skaičius, mokymų, lauko dienų dalyvių atsiliepimai. A. Mažeika savo darbinėje veikloje išmintingai derina agronomo ir žemėtvarkininko kompetencijas, rūpinasi, kad rajono ūkininkai ne tiktai teisingai deklaruotų pasėlius, bet ir atitiktų visus reikalavimus išmokoms už juos gauti. LAS Garbės nario nominacijos Antanas Mažeika nusipelno dėl ilgamečio, aktyvaus, kruopštaus, prieš ūkininkus itin sąžiningo agronomo, konsultanto darbo.

Henrikas Braškys

Voniškių ŽŪB bendrovės vadovas, LAS Šakių r. skyriaus narys. Per 44 darbo metus nebuvo nutolęs nuo žemės ūkio ir agronomijos. Garsėja kaip tolerantiškas, įžvalgus, didelį autoritetą turintis vadovas. Henrikas ne tik pats tapo garbingos agronomo profesijos atstovu, bet sugebėjo meilę augalams ir žemdirbystei įskiepyti dvyniams sūnums, kurie pasirinko tėvo gyvenimo kelią – baigė agronomijos studijas, kartu dirba bendrovėje.

Vytautas Ramanauskas

Varėnos r. ŽŪB „Tėviškė“ vadovas, agronomas, LAS Varėnos skyriaus narys. Vytautas puoselėja savo kraštą, rūpinasi žmonėmis, visada randa laiko bendrauti su kolegomis, dalintis patirtimi. V. Ramanauskas keletą kadencijų buvo išrinktas Varėnos r. sav. tarybos nariu.

Jonas Valaitis

Agronomas, didelę vadovavimo patirtį sukaupęs, dirbdamas stambaus daržininkystės ūkio vadovu, sėkmingai savo sugebėjimus pritaikė, vadovaudamas Uab Valjona. Jonas aktyviai dalyvauja LAS veikloje, yra rėmėjas. Pažįstame Joną kaip pažangaus mąstymo, plataus akiračio eruditą, besidomintį menu, kelionėmis ir Šakių r. kultūriniu gyvenimu.

Arūnas Grubliauskis

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas, &Šiaulių r. iniciatyvus vadovas, agronomas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje – Šiaulių r. tarybos narys, LŽŪBA viceprezidentas, LŽŪKT Nacionalinės priežiūros tarybos, LAS Šiaulių skyriaus, Ginkūnų bendruomenės tarybos narys.

Jonas Pakalnis

Kupiškio r. ūkininkas. Agronomas iš pašaukimo, visą gyvenimą paskyręs žemei ir žmonėms, grožio puoselėjimui. Sukaupta patirtimi dalinasi su kraštiečiais, dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra LAS narys.

Jeronimas Kraujelis

Agronomas, analitikas, Žemės ūkio ministras, ilgametis LŽŪBA prezidentas. Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, dedantis dideles pastangas, kad žemės ūkio veikla būtų tvari.

Bronius Pauža

Agronomas, LR Seimo narys 200-2016 m., Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, aktyvus Dirvožemio įstatymo, Agronomų dienos idėjos rėmėjas.

Antanas Bezaras

Agronomas, ilgametis Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas, Tarybos narys, Šiaulių r. savivaldybės meras, išrinktas 2015 m. tiesioginiuose mero rinkimuose. LAS Šiaulių r. skyriaus ir kitų visuomeninių organizacijų aktyvus narys, rėmėjas.

Kazimieras Keraitis

Ilgametis VŠĮ LŽŪKT Utenos r. biuro vadovas, augalininkystės konsultantas, skleidžiantis agronomines žinias Aukštaitijos nenašių žemių ūkininkams.

Algimantas Olendra

Agronomas, Šilalės r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Aktyvus LAS valdybos narys, iniciatyvus Šilalės r. agronomų sąjungos pirmininkas, subūręs gausiausią būrį LAS narių.

Gileta Balčiūnienė

Ilgametė LAS Šakių agronomų sąjungos narė, aktyvinusi visuomeninę veiklą net sunkiausiais periodais. Per 40 agronominės veiklos metų paskyrė sėklininkystei, patirtimi dosniai dalinosi su jaunais agronomais.

Česlovas Bobinas

Ilgametis Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovas, biomedicinos mokslų daktaras, įnešęs reikšmingą indėlį į daržininkystės mokslinių tyrimų sritį, paskelbęs daug straipsnių ir publikacijų, aktyvus LAS valdybos narys.

Edvardas Makelis

Agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, 1998-2001 m. Lietuvos žemės ir miškų ūkio ministras. E. Makelis vadovavo Baltijos agroverslo institutui, „Arvi ir Ko“ įmonių grupei, kūrė ir vadovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. E. Makelis Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys, ASU Tarybos pirmininkas, šio universiteto absolventų klubo „Alumni“ prezidentas, Lietuvos žemės ūkio mokslo tarybos narys, asociacijos „Slėnis Nemunas“ tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos artojų asociacijos viceprezidentas. Jis 1994-2012 m. vadovavo Lietuvos agronomų sąjungai, buvo jos pirmininkas, šiuo metu – vicepirmininkas, remiantis ir palaikantis organizacijos veiklą.

Albertas Malašauskas

Ilgametis LŽŪKT Trakų r. biuro vadovas, augalininkystės konsultantas, didžiąją dalį darbinės veiklos skyręs kaimo žmonių ūkininkavimo sėkmei.

Jonas Kučinskas

Agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Aleksandro Stulginskio universiteto (LŽŪA, LŽŪU) dėstytojas. Docentas atliko įvairių trąšų formų, normų, panaudojimo būdų ir laiko įtakos tyrimus lauko augalams ir dirvožemio agrocheminėms savybėms. Parašė vadovėlius: „Agrochemija“; (1984; 1999), „Augalų mityba“ (2008) ir „Ekologinis žemės ūkis“ (2008), knygą „Agrotechnika ūkininkui“ (1991) ir su bendraautoriais brošiūrą„Kompostai ir jų panaudojimas“ (1993, 1996) ir apie 250 mokslinių publikacijų. Dirbdamas ASU docentas buvo įvairių ūkiskaitinių ir biudžetinių temų vadovas ir vykdytojas, šešių doktorantų mokslinis vadovas, Agronomijos fakulteto prodekanas (5 m.), Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėjas (10 m.). Agronomijos fakulteto tarybos pirmininkas (14 m.), LŽI tarybos narys (5 m.). Jonas Kučinskas aktyviai plėtoja kontaktus su ASU Alumni nariais ir socialiniais partneriais, iki šiol aktyviai dalyvauja Agronomų sąjungos veikloje.

Stanislava Maikštėnienė

Agronomė, nuo 1982 m. biomedicinos mokslų daktarė, LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė 1998-2016 m. Per ilgus mokslinio darbo metus skatino Lietuvos žemės ūkio mokslo bei ekologinį ūkininkavimą plėtrą, aktyviai dalyvavo formuojant ir įgyvendinant ekologinę žemės ūkio politiką.

Vytautas Raulonis

Agronomas, ūkininkas, užauginantis gausų derlių nederlingose Varėnos r. žemėse. Vytautas šiuo patyrimu ir žiniomis mielai dalinasi su rajono ūkininkais, yra aktyvus LAS Varėnos skyriaus narys, rėmėjas.

Veronika Vasiliauskienė

Agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, ilgametė Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narė, viceprezidentė. Per ilgus mokslinio darbo metus žemės ūkio mokslo raidai davė neįtikėtinai daug.

Adolfas Damanskis

Agronomas, agrochemikas, ilgametis ŽŪM Augalininkystės skyriaus vedėjas, LRV Ministro Pirmininko patarėjas, aktyvus LAS narys ir rėmėjas.

Jonas Kalanta

Agronomas, ilgametis Varėnos r. sav. žemės ūkio skyriaus vedėjas, aktyvus LAS Varėnos skyriaus narys, rėmėjas. Savo darbu vienijo rajono žemdirbius, ragino plėtoti konkurencingą, rajono sąlygas atitinkančią, ūkininkavimo praktiką.

Petras Lazauskas

Agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, ilgametis Aleksandro Stulginskio universiteto (LŽŪA, LŽŪU) dėstytojas, profesorius, daugelio vadovėlių ir monografijų autorius. Mokslinės veiklos kryptys: necheminė piktžolių kontrolė, žemės dirbimo minimizavimas, ekologinė žemdirbystė. Emeritas yra Europos ir Lietuvos herbologų draugijų narys, agronomų sąjungos narys. Dalyvauja Lietuvos savanorių rinktinės prie Karininkų ramovės veikloje, aktyviai propaguoja ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje. Buvo daugelio doktorantūros komitetų narys.

dr. Alfonsas Malinauskas

Lietuvos agronomų sąjungos narys nuo 1989 m. A. Malinauskas aktyviai dalyvavo LAS bei Baltijos šalių agronomų sąjungos atkūrime. Jis kartu su iniciatyvine grupe agronomų tais pačiais metais įkūrė LAS Šiaulių r. skyrių ir jam vadovauja iki šiol.

A. Malinauskas, kaip tremtinių sūnus, savo mokslo, studijų ir darbinę veiklą pradėjo Irkutsko srityje. Vėliau dirbo brigadininku, vyr. agronomu Šiaulių r. kolūkiuose. Nuo 1993 m. iki 2016 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro vadovu, augalininkystės konsultantu, specialistu.

A. Malinauskas 1983 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato laipsnį (nuo 1990 m. – biomedicinos mokslų daktaras). Jis yra 8 leidinių autorius, knygos „Lietuvos agronomų sąjungos istorija 1921–2012 m.“ sudarytojas.

Nuo 1998 iki 2018 m. A. Malinauskas buvo Lietuvos artojų asociacijos (LAA) prezidentas, Lietuvos artojų varžybų iniciatorius, kartu su bendraminčiais organizavęs LAA narystę pasaulinėje artojų organizacijoje, lydėjęs visas Lietuvos artojų komandas į Pasaulines artojų varžybas.

A. Malinauskas yra aktyvus visuomenininkas, savo pavyzdžiu skatinantis jauną agronomų kartą būti aktyviais šalies gyvenime.

Juozas Antanevičius

Juozas Antanevičius agronomo specialybę įgijo Daugų žemės ūkio technikume ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Nuo 1975 m. dirbo vyriausiu agronomu, nuo 1982 m. – kolūkio pirmininku. J. Antanevičius šiuo metu vadovauja ŽŪB ,,Kriviliai“. Sėkmę bendrovei garantuoja pajininkų ir darbuotojų pasitikėjimas. Bendrovėje dirba 35 darbuotojai, jie ūkininkauja 700 ha žemės, iš kurių apie 170 ha ekologiškai, laiko apie 400 galvijų ir 150 melžiamų karvių. Ūkyje nuolat diegiamos inovacijos.

J. Antanevičius turi ilgametės agronomo ir vadovo darbo patirties, jis yra autoritetas tarp rajono žemdirbių, aktyvus LAS Varėnos skyriaus narys.

doc. dr. Steponas Raudonius

1985 m. apgynė biomedicinos srities agronomijos krypties daktaro disertaciją „Piktžolių kontrolė minimizuojant pagrindinį žemės dirbimą lengvo priemolio dirvoje javų sėjomainoje“. 1992–2002 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanas, 2005–2016 m. – universiteto Studijų skyriaus vedėjas. Stažavosi įvairių šalių mokslo ir studijų institucijose.

Mokslinės veiklos kryptys – žemės dirbimas, piktžolių kontrolė. Stepono Raudoniaus mokslinio ir pedagoginio darbo stažas – 38 metai. Paskelbė apie 40 mokslinių ir daugiau kaip 30 populiarių straipsnių. Kartu su bendraautoriais parašė tris studijų knygas: „Mokslinio tyrimo planavimas ir analizė“, „Mokslinių tyrimų metodika“, „Piktžolių ekologija“, keturias kitas mokymo ir metodines priemones.

S. Raudonius – pagrindinis mokslinių tyrimų metodikos dėstytojas Agronomijos fakultete.

Jis aktyvus mokslininkas, puikus pedagogas, aktyviai dalyvaujantis įvairių profesinių draugijų veikloje: Lietuvos herbologų draugijos narys, LAS valdybos narys, Europos herbologų draugijos atstovas Lietuvai.

Henrikas Zaremba

1959 m. baigė LŽŪA agronomijos studijas. Šakių r. pradėjo dirbti 1963 m. Kudirkos Naumiesčio ž.ū. technikumo mokomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1970 m. paskirtas dirbti Šakių r. ž.ū. valdybos viršininko pavaduotoju, o nuo 1971 m. – valdybos viršininku. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, jis apie du dešimtmečius buvo rajono Tarybos narys, Ūkio komiteto pirmininkas ir šiuo metu jis vykdo visuomenines bei darbines pareigas.

H. Zaremba daug dėmesio skyrė rajono žemdirbystės kultūrai, pažangių technologijų diegimui, rūpinosi, kad gerėtų kaimo žmonių kultūrinės, socialinės, buitinės gyvenimo sąlygos, vykdant melioracijos darbus būtų išsaugotas kraštovaizdis.

H. Zaremba dalyvavo LAS atkuriamajame suvažiavime 1989  m. ir dabar jis aktyviai dalyvauja Šakių agronomų asociacijos veikloje. Kaip aukšto organizacinio lygio, tolerantiškas, įžvalgus vadovas, neeilinė asmenybė, H. Zaremba gerbiamas ir vertinamas Šakių rajone.

Vidmantas Stanys

Akademikas per 40 m. dirba augalų genetikos, biotechnologijos, agronomijos mokslų srityse. Yra  augalų adaptyvumo, kintamumo, genetinės informacijos realizavimo ir keitimo tyrėjas ir agronomas praktikas, sukūręs naujus augalų selekcijos metodus, įdiegęs sveikos sodo augalų sodinamosios medžiagos dauginimo sistemą Lietuvoje, naujai išvestų braškių, juodųjų serbentų, trešnių ir vyšnių  veislių autorius ir bendraautorius. Akad. V. Stanio išleistos monografijos, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsniai nepaprastai svarbūs akademinei visuomenei, šalies žemės ūkio pažangai. Akademikas net du kartus tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu, yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir Kauno r. I laipsnio garbės ženklu. V. Stanys  subūrė Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos mokslininkų kolektyvą ir kūrybingai jam vadovauja, aktyviai dalyvauja mokslo programose ir projektuose, ekspertinėje veikloje, skaito paskaitas studentams, vadovauja doktorantams. Šalia mokslinio darbo domisi bitininkyste, dekoratyviniais augalais, kaupia citrusinių augalų ir orchidėjų kolekcijas.

Rimantas Velička

Agronomas, habil. dr., profesorius. 1978 m. baigė LŽŪA. 1978–1989 m. Kauno r. Batniavos daržininkystės tarybinio ūkio agronomas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1989 m. dėsto LŽŪ universitete. Nuo 1992 m. – universiteto Bandymų stoties direktorius, nuo 2006 m. Senato pirmininkas. Mokslinių tyrimų sritis – rapsų agrotechnika, augalų alelopatija, sėjomainos. Paskelbė apie 100 mokslinių ir apie 50 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė monografiją „Rapsai“. Studijų „Rapsų auginimas sėkloms“, „Rapsų auginimas“, „Lauko bandymų planavimas ir atlikimas“ ir mokomųjų knygų „Herbicidų klasifikacija ir vartojimas“, „Piktžolių klasifikacija ir atpažinimas“, „Sėkloms auginamų žieminių ir vasarinių rapsų technologija“, „Agronomijos pagrindų ir augalininkystės technologijų laboratoriniai darbai“, „Demografinės padėties, klimato kaitos ir agroekologijos sąsajos“ vienas autorių. Už nuveiktus reikšmingus darbus mokslinėje, gamybinėje bei pedagoginėje srityse ir aktyvią visuomeninę veiklą  yra labai gerbiamas profesinėje bendruomenėje.

Aušra Arlauskienė

Agronomė 1983 m. baigė LŽŪA. 2000 m. jai suteiktas žemės ūkio mokslų srities agronomijos krypties daktaro laipsnis. Disertacijos tema „Ankštinių priešsėlių žieminiams kviečiams biologinė vertė ir įtaka velėninio karbonatinio sunkaus priemolio dirvožemio savybėms“. Mokslinių tyrimų kryptys: pupiniai augalai, augalų įvairovės didinimas; žaliųjų trąšų panaudojimo technologijos; augalų masės skaidymosi dėsningumai; tręšimo sistemų tyrimai; ekologinės žemdirbystės sistemų tyrimai. Aušra Arlauskienė mokytojavo Joniškėlio aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Nuo 2002 m. iki dabar – LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja, aktyviai dalyvaujanti įvairių mokslinių ir profesinių organizacijų veikloje, mokslo programose bei projektuose, vadovauja doktorantams. Ji apdovanota padėkomis už aktyvią mokslinę veiklą,  nuolatinę paramą rajono žemdirbių savivaldai, informacijos sklaidą, svarų indėlį atliekant augalų sėjomainų ir azoto efektyvaus panaudojimo tyrimus ekologinės ir tausojančios žemdirbystės sąlygomis.

Vytautas Bitinas

Mokslinis agronomas, šiuolaikinės gamybos organizatorius, politikos veikėjas, kultūros mecenatas.

V. Bitinas 1982 m. išrinktas stambiausio rajone Plokščių kolūkio pirmininku. Žmonės juo patikėjo. Greit atsinaujino statybos, didėjo derlius, ūkis ėmė užimti prizines vietas. Pagerėjo žemdirbystės kultūra, daug dėmesio imta skirti socialiniams klausimams.

Agronomas aktyviai dalyvavo steigiant Valstiečių partijos poskyrį Šakiuose. Būdamas Lietuvos valstiečių partijos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Šakių r. skyriaus pirmininko pavaduotojas, jis labai daug prisidėjo, kad partijos Šakių skyrius taptų vienas geriausių Lietuvoje. V. Bitino aktyvumą įvertino Šakių r. rinkėjai: 1990–1995 m. buvo išrinktas rajono tarybos deputatu, 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. – rajono savivaldybės tarybos nariu, 1997–2003 m. – savivaldybės valdybos nariu. Kaip vienos stipriausių žemės ūkio bendrovių vadovų, V. Bitinas buvo LŽŪBA prezidiumo narys, asociacijos viceprezidentas.

V. Bitiną rajono žmonės pelnytai laiko kultūrinės bendruomenės nariu, labai daug prisidėjusiu prie to, kad Plokščiai tapo žinomi visoje Lietuvoje. Palaikant  Plokščių bendruomenės iniciatyvas, bendradarbiaujant su Plokščių mokykla, savivaldybe, jis daug nuveikė, kad po daugelio metų vėl būtų atnaujinta Lietuvos-Suomijos bendradarbiavimo ir ryšių palaikymo iniciatyva. Suomijos diplomatų lankymasis Plokščiuose jau tapo tradicija.  Už aukštą visuomeniškumo lygį, kultūros rėmimą ir skatinimą 2005 m. V. Bitinas buvo išrinktas „Valsčiaus“ laikraščio Metų žmogumi. V. Bitinas aktyvus Šakių agronomų asociacijos idėjų palaikytojas, dalyvauja jas įgyvendinant.

Jonas Budreckas

Baigęs Šilutės žemės ūkio technikumą, agronomas buvo paskirtas dirbti į Vainuto tarybinį ūkį skyriaus valdytoju. Po kelių metų paskirtas vyr. agronomu. Per tuos metus pavyko sukurti stiprią ūkio pašarų bazę, sutvarkyti sėjomainas. 1979–1984 m. dirbo Žemaičių Naumiesčio daržininkystės ūkyje vyr. agronomu, po metų – direktoriaus pavaduotoju. Teko įsigilinti į daržovių auginimo plonybes. 1984–1987 m. paskirtas dirbti Šylių tarybinio ūkio vadovu.

Visuose darbuose J. Budreckas užsirekomendavo kaip įžvalgus, naujoves diegiantis specialistas. 1990 m. neakivaizdžiai baigė LŽŪA. Jam buvo suteikta mokslinio agronomo kvalifikacija. 1987–1991 m. dirbo Vainuto tarybinio ūkio vadovu. Ūkiui suskilus į penkias bendroves, ūkininkavo savo ūkyje.

Nuo 1991m. iki 2000 m. jis dirbo Vainuto valstybinės pieno perdirbimo įmonės vadovu, Žemaičių Naumiesčio viršaičiu, UAB „Ūta“ direktoriumi, Agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“ direktoriumi. 2000–2016 m. – Žemaičių Naumiesčio seniūnu.

Rajono žemės ūkio skyriaus iniciatyva, 1994 m. suburtas rajono agronomų būrelis, kuriam vadovavo J. Budreckas. Šio būrelio pagrindu 2016 m. įkurtas LAS Šilutės skyrius.

Visą gyvenimą J. Budreckas stengiasi gražinti Lietuvą. Jo iniciatyva Vainuto miestelyje pasodintas devynių hektarų „Atgimimo ąžuolynas“, o  Žemaičių Naumiestyje kelių hektarų „S. Dariaus ir S. Girėno“ parkas.

Agronomas apdovanotas „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ medaliu, yra „Didžiosios auksinės širdies“ laureatas, jam suteiktas „Lietuvos seniūnų asociacijos Garbės nario vardas“, ankstesniais metais – „Lietuvos žemės ūkio“ pirmūno vardas, apdovanotas daugeliu respublikinių ir sąjunginių garbės raštų. 2006 m. išrinktas „Šauniausiu žemaičiu“.

Janina Ona Gečienė

<Agronomė, LŽŪKT Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė. J. Gečienė 2974–1979 m. LŽŪA įgijo mokslinės agronomės kvalifikaciją. Pradėjo darbo karjerą Jauniūnų TŪ vyr. agronome, vėliau iki 1994 m. Jauniūnų ŽŪB vyr. ekonomiste. Nuo 1994 m. Šiaulių ŽŪB dirbo buhaltere, o nuo 1998 m. iki 2001 m. UAB „Corolla ventures“ (Le Meridien Villon) agronome, teritorijos priežiūros darbų organizatore, atsakinga už vejų, dekoratyvinių augalų įrengimą, auginimą.  2001–2010 m. laikotarpiu dirbo UAB „Litagros prekyba“ pardavimo vadybininke. Nuo 2010 m. iki dabar dirba LŽŪKT augalininkystės konsultante. J. Gečienė yra autoritetinga ir gerbiama kolegė ir Širvintų r. biuro darbuotojų, ir LŽŪKT augalininkystės konsultantų. Kolegas žavi Janinos reiklumas sau, žingeidumas, organizuotumas. Širvintų r. ūkininkus Janina gerai pažysta, žino ir gilinasi į jų ūkių situacijas, dalinasi profesine išmintimi, naujomis žiniomis. Janina labai atsakinga ir pareiginga darbuotoja. Ji neskaičiuoja darbo valandų, jeigu klientui reikia paslaugos. Klientų sėkmė yra jos džiaugsmas, o nepasisekimas – išgyvenimas.

Edmundas Samauskas

Baigęs studijas LŽŪA Agronomijos fakultete, E. Samauskas pradėjo dirbti vyriausiuoju agronomu Varėnos r. „Dzūkų krašto“ kolūkyje. Dirbdamas visada stengėsi diegti naujoves. 1989 m. pavasarį jis pradėjo savarankiško ūkininkavimo periodą. Nuo 1992 m. mišriame ūkyje ūkininkaujama be jokių sintetinių trąšų ir chemijos. 1997 m. ūkis buvo pirmas Lietuvoje, gavęs ekologinio ūkio sertifikatą. Griežtos ekologinio ūkio krypties laikosi iki šiol ir nuolat sertifikuoja savo produkciją. 1999 m. parodoje „Agropanorama“, jų ekologiška arbata „Vasara“ įvertinta parodos medaliu. 2009 m. Varėnos r. ūkis tapo  „Metų ūkio“ pirmos vietos laimėtoju.

Agronomas – aktyvus visuomenininkas. Kolūkyje buvo subūręs aktyvių jaunuolių grupę. Dalyvavo respublikinės Ūkininkų sąjungos atkūrime. 1989 m. išrinktas Varėnos r. ūkininkų sąjungos pirmininku. Jai vadovauja jau daugiau nei 30 metų.

Vytautas Šlapakauskas

Agronomas, augalų fiziologas, mokslų daktaras (biomed. m.; biol. m. kand. 1970). 1962 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1963–2010 m.  dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete, Botanikos katedros vedėjas, Agronomijos fakulteto dekanas. 1992–1995 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas, profesorius (1991), nuo 2010 m. – profesorius emeritas. Stažavo Švedijoje (1994), Didžiojoje Britanijoje (1996). Mokslinių tyrimų sritis – herbicidų poveikio augalams ir mikroorganizmams biologija, šiltnamių daržovių mitybiniai substratai, kompleksinės lėtai veikiančios trąšos, augalų fluorometrija ir fotometrija. Paskelbė apie 70 mokslinių ir apie 110 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė vadovėlį „Augalų ekofiziologija“, su kitais vadovėlius „Augalų fiziologija“, „Botanika ir mikrobiologijos pagrindai“, „Augalų fiziologija ir mikrobiologijos pagrindai“, „Augalų produktyvumas“, „Augalų mityba“ ir mokomąsias knygas „Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai“, „Augalų fiziologijos laboratorinių darbų aprašas“.